bruk|ti, bruka, bruko
1. terpti, sprausti, kišti: Brukti į maišą šieną, žolę, drabužius. sngr.: Pridurkai brukasi tarp kojų.
2. primygtinai siūlyti: Brukti prekę. sngr.: bruktis į žentus.
3. smarkiai varyti, grūsti:
Gyvulius į tvartą brukti Iš miško medžius brukti (vežti). sngr.: Žmonės brukasi iš salės.
4. valyti spalius nuo linų, plūkti linus: Brukti linus. brukėjas, brukėja dkt. brukimas brukimasis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.