Bruknė – tai lietuviškas žodis, reiškiantis „šilkinis, blizgantis audinys“ (pvz., atlasas, satinas), dažniausiai naudojamas poetiškai ar senesnėje kalboje.
Pavyzdžiai:
1. Moteris apsivilkusi bruknių suknelę.
2. Senoviniai baldai buvo uždengti tamsia brukne.
3. Poetiniame tekste: „Vėjas glostė bruknės upę.“
Trumpai: Bruknė – blizgantis, šilko pavidalo audinys; vartojamas daugiausia literatūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.