„Brėkšma“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ankstyvą rytą, aušrą, pirmąsias ryto valandas (dažniausiai prieš saulėtekį).
Pavyzdžiai:
1. Jau brėkšmoj keliavo į mišką.
2. Brėkšmos tyloje girdėjosi paukščių balsai.
3. Iš brėkšmos iki vakaro dirbo.
Pastaba:
Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.