braukšt

„Braukšt“ – šnekamojoje kalboje vartojamas jaustukas, reiškiantis greitą, staigų judesį, bėgimą ar dingimą (dažniausiai su intonacija „šmikšt“ ar „čirkšt“). Kilęs iš veiksmažodžio „braukti“ (praeiti, pralėkti).

Pavyzdžiai:
1. „Jis tik „braukšt“ – ir jau buvo už durų!“
(staigus pabėgimas)
2. „O tu „braukšt“ į kairę, kad nesusidurtum!“
(greitas nukrypimas)
3. „„Braukšt“ pro šalį – ir mašinos nebematė!“
(staigus pralėkimas)

Naudojimas:
Dažnas pokalbiuose, vaikų kalboje ar apibūdinant greitus veiksmus, kartais su humoro atspalviu.

Įrašas
Paaiškinimas	„Braukšt“ – šnekamojoje kalboje vartojamas jaustukas, reiškiantis greitą, staigų judesį, bėgimą ar dingimą (dažniausiai su intonacija „šmikšt“ ar „čirkšt“). Kilęs iš veiksmažodžio „braukti“ (praeiti, pralėkti). Pavyzdžiai: 1. „Jis tik „braukšt“ – ir jau buvo už durų!“ (staigus pabėgimas) 2. „O tu „braukšt“ į kairę, kad nesusidurtum!“ (greitas nukrypimas) 3. „„Braukšt“ pro šalį – ir mašinos nebematė!“ (staigus pralėkimas) Naudojimas: Dažnas pokalbiuose, vaikų kalboje ar apibūdinant greitus veiksmus, kartais su humoro atspalviu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.