braškėjimas

Braškėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, tyliai skambantį garsą, panašų į braškių (uogų) traškesį arba ploną traškėjimą. Dažniausiai vartojamas apibūdinti:

- Garsus: lengvam traškėjimui, čirškėjimui, tyliam traškesiui.
- Veiksmus: kažko švelnų trašketėjimą, braškint.

Pavyzdžiai:
1. Uogynėje girdėjosi vabzdžių braškėjimas.
2. Po kojom braškėjo sausai lapai.
3. Iš kriaušės braškėjo krintantys vaisiai.

Sinonimai: traškėjimas, tarškėjimas, čirškėjimas (priklausomai nuo konteksto).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'braskejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Braškėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, tyliai skambantį garsą, panašų į braškių (uogų) traškesį arba ploną traškėjimą. Dažniausiai vartojamas apibūdinti: - Garsus: lengvam traškėjimui, čirškėjimui, tyliam traškesiui. - Veiksmus: kažko švelnų trašketėjimą, braškint. Pavyzdžiai: 1. Uogynėje girdėjosi vabzdžių braškėjimas. 2. Po kojom braškėjo sausai lapai. 3. Iš kriaušės braškėjo krintantys vaisiai. Sinonimai: traškėjimas, tarškėjimas, čirškėjimas (priklausomai nuo konteksto).