bobrupūžė

Bobrupūžė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis sunkiai suprantamą kalbą, nesąmones, beprasmybę arba neaiškų, netaisyklingą raštą. Kilmė neaiški, galimai susijusi su žodžiais „bobų“ (senų moterų) ir „rupūžė“ (rupūžės, rupūžio).

Pavyzdžiai:
1. Ką jis čia kalba – visiška bobrupūžė, nieko nesuprantu.
2. Jo užrašai – gryna bobrupūžė, pats po savaitės neperskaitai.
3. Nežiūrėk tos svetainės, ten tik bobrupūžė parašyta.

Įrašas
Paaiškinimas	Bobrupūžė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis sunkiai suprantamą kalbą, nesąmones, beprasmybę arba neaiškų, netaisyklingą raštą. Kilmė neaiški, galimai susijusi su žodžiais „bobų“ (senų moterų) ir „rupūžė“ (rupūžės, rupūžio). Pavyzdžiai: 1. Ką jis čia kalba – visiška bobrupūžė, nieko nesuprantu. 2. Jo užrašai – gryna bobrupūžė, pats po savaitės neperskaitai. 3. Nežiūrėk tos svetainės, ten tik bobrupūžė parašyta.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.