Bliovė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, trumpalaikį lietų arba drumstą, miglotą oro būseną (panašu į rūką arba šlapdribą).
Pavyzdžiai:
1. Išėjo į lauką, bet gryną orą užgožė šviesi bliovė.
2. Rytą krito lengva bliovė, o po valandos vėl sušvito saulė.
3. Kalnuose kyla bliovė – matomumas smarkiai pablogėjo.
Sinonimai: šlapdriba, rūkas, migla, dulksna.
Pastaba: Vartojamas daugiausia literatūroje ar poetiškai, kasdienėje kalboje retas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.