Blėkos – tai žodžio blėkoti veiksmažodiniai daiktavardžiai, reiškia:
1. Balsu verksmą, dejavimą (dažniausias pavartojimas).
Pavyzdys: „Vaiko blėkos išgirdus griaustinį.“
2. Apskritai garsų, triukšmo skalavimąsi (retesnė reikšmė).
Pavyzdys: „Gatvės blėkos už lango.“
Kita reikšmė:
Kalbant apie medžiagas – „blėkos“ gali reikšti dažų likučius, tepalus (iš žodžio blėkoti – tepti).
Pavyzdys: „Dailininko marškiniai aptepti dažų blėkomis.“
Trumpai: Dažniausiai – verksmas, dejavimas; rečiau – garsai ar tepalų dėmės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.