x
.
blė̃dis (блядь). žala, nuostolis, nelaimė: Žiūrėk, tavo arkliai kokią man blė̃dį padarė, visus kopūstus išėdė. Baisu, kad pridarė blė̃dies tie galvijai. Tegul tokie tegėdys, kurie man darė blėdis. Kur vilkas vaikus veda, ten blėdies nedaro.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.