blausumas
"Blausumas" – tai abstraktus daiktavardis, reiškiantis buvimą blausiu (silpnu, neaiškiu, blankiu, menku). Vartojama apibūdinti šviesos, spalvos, garso, pojūčio ar net minties silpnumą, neapibrėžtumą.
Pavyzdžiai:
1. Šviesa / spalva:
"Ankstyvo rytaus blausumas pasklido kambaryje."
"Tapytojas naudojo mėlynų atspalvių blausumą, kad perteiktų melanciją."
2. Garsas / tylumas:
"Iš gatvės sklido tolimų žingsnių blausumas."
3. Pojūtis / mintis:
"Po operacijos jis jutė tik skausmo blausumą."
"Prisiminimai grįžo kaip blausumas, be detalių."
Trumpai:
Terminas dažniausiai naudojamas meninėje ar poetinėje kalboje, norint apibūdinti neintensyvų, miglotą ar silpną būseną.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.