Blankumas – tai lietuviškas terminas, reiškiantis tuštumą, kiekio ar turinio stoką, dažniausiai vartojamas kalbant apie informacijos, žinių, idėjų ar turinio trūkumą.
Pavyzdžiai:
1. Mokslinis kontekstas:
Tyrimo duomenyse pastebimas žinių blankumas šioje srityje.
2. Kasdienė kalba:
Po paskaitos jautėsi mintinis blankumas – nieko neprisiminė.
3. Menas / kūryba:
Rašytojas patyrė kūrybinį blankumą ir negalėjo rašyti.
Trumpai: tai stoka, tuštuma, trūkumas (dažniausiai abstraktaus turinio).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.