Biržukas – šnekamojoje kalboje reiškia storą, apkūnų žmogų (dažniausiai vyriškos giminės), panašiai kaip „storulis“, „buožė“.
Pavyzdžiai:
- Senasis kaimynas – tikras biržukas, bet labai linksmas.
- Nustebau, koks jis virto biržuku per šiuos metus.
- Vaikas augo ne aukštyn, o pločiau – jau panašus į mažą biržuką.
Sinonimai: storulis, buožė, apkūnelis, tuklūnas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.