bijoklė

Bijoklė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis baimę, siaubą, šiurpą arba ką nors bauginantį / baisų.

Pavyzdžiai:
1. Jaučiau didelę bijoklę, kai ėjau tamsiu mišku.
2. Pasakojo istorijas, pilnas bijoklių.
3. Tai buvo tikra bijoklė – namas atrodė kaip iš siaubo filmo.

Trumpai:
Tai emocinis ar aprašomasis terminas, vartojamas kalbant apie stiprią baimę ar bauginantį dalyką.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bijokle' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Bijoklė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis baimę, siaubą, šiurpą arba ką nors bauginantį / baisų. Pavyzdžiai: 1. Jaučiau didelę bijoklę, kai ėjau tamsiu mišku. 2. Pasakojo istorijas, pilnas bijoklių. 3. Tai buvo tikra bijoklė – namas atrodė kaip iš siaubo filmo. Trumpai: Tai emocinis ar aprašomasis terminas, vartojamas kalbant apie stiprią baimę ar bauginantį dalyką.