bevainikis

bevainìkis, -ė.

1. kas netekęs vainiko: O ta kuosa bevainikė tekėtie norėjo, vanagėlis kavalierius ją vestie žadėjo. Verkia kaip bevainikė.

2. be vainiklapio: Žiedai bevainikiai. Bevainikė ramunė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bevainikis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2022 www.zodynas.lt
Draugai: Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x