bevainikis

bevainìkis, -ė.

1. kas netekęs vainiko: O ta kuosa bevainikė tekėtie norėjo, vanagėlis kavalierius ją vestie žadėjo. Verkia kaip bevainikė.

2. be vainiklapio: Žiedai bevainikiai. Bevainikė ramunė.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bevainikis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv

x

Įrašas
Paaiškinimas	<b>bevainìkis, </b>-ė. <br/>1. <span class="explanation">kas netekęs vainiko: </span> O ta kuosa bevainikė tekėtie norėjo, vanagėlis kavalierius ją vestie žadėjo. Verkia kaip bevainikė. <br/>2. <span class="explanation">be vainiklapio: </span> Žiedai bevainikiai. Bevainikė ramunė.

bevainikis

#