bevainikis

"Bevainikis" – žmogus be vainiko, t. y. nevedęs vyras arba neištekėjusi moteris (seniau dažniau vartotas apie vyrus).

Pavyzdžiai:
1. Jis liko bevainikis iki keturiasdešimties.
2. Seniau bevainikiai vyrai kartais buvo vadinami "bernučiais".
3. Tradicijoje bevainikė mergelė nešė gėlių vainiką per vestuves.

Pastaba:
Šiuolaikinėje kalboje retai vartojamas, dažniau sakoma "nevedęs" arba "neištekėjusi".

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bevainikis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Bevainikis" – žmogus be vainiko, t. y. nevedęs vyras arba neištekėjusi moteris (seniau dažniau vartotas apie vyrus). Pavyzdžiai: 1. Jis liko bevainikis iki keturiasdešimties. 2. Seniau bevainikiai vyrai kartais buvo vadinami "bernučiais". 3. Tradicijoje bevainikė mergelė nešė gėlių vainiką per vestuves. Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje retai vartojamas, dažniau sakoma "nevedęs" arba "neištekėjusi".