"Besiedas" yra senas lietuvių kalbos žodis, reiškia "besisakantis", "bepūtantis" arba "ūžiantis". Dažniausiai vartotas apie veriantį, neramų vandenį (pvz., upę, srovę), taip pat galėjo apibūdinti triukšmavimą, burbuliavimą.
Pavyzdžiai:
1. Upė besieda per slenksčius. – Upė ūžia per slenksčius.
2. Virdulys jau besieda ant ugnies. – Virdulys jau burbuliuoja ant ugnies.
3. Seniai girdėta, kad tose vietose besieda velniai. – Seniai girdėta, kad tose vietose triukšmauja velniai (perkeltine prasme).
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje beveik nevartojamas, sutinkamas senuosiuose raštuose ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.