bernaitis

Bernaĩtis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis berniukas, jaunuolis, vaikinas (dažniausiai jaunas, nevedęs vyras). Kilęs iš žodžio bernas (tarnas, darbininkas, jaunuolis).

Pavyzdžiai:
1. Kaimynų bernaitis jau gerai dirba su traktoriumi.
2. Gražus bernaitis atėjo pasiimti mergaitės į šokius.
3. Seniau bernaitis iki santuokos dažnai gyvendavo tėvuose.

Pastaba: Vartojamas šnekamojoje kalboje, ypač senesnėje liaudies leksikoje ar poetiniuose kontekstuose.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bernaitis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Bernaĩtis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis berniukas, jaunuolis, vaikinas (dažniausiai jaunas, nevedęs vyras). Kilęs iš žodžio bernas (tarnas, darbininkas, jaunuolis). Pavyzdžiai: 1. Kaimynų bernaitis jau gerai dirba su traktoriumi. 2. Gražus bernaitis atėjo pasiimti mergaitės į šokius. 3. Seniau bernaitis iki santuokos dažnai gyvendavo tėvuose. Pastaba: Vartojamas šnekamojoje kalboje, ypač senesnėje liaudies leksikoje ar poetiniuose kontekstuose.