„Beragis“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis begėdį, niekšą, nusikaltėlį (dažniausiai apie vyru kalbant). Kilęs iš žodžių „be“ + „ragas“ (t. y. tas, kuris neturi ragų kaip garbės simbolio).
Pavyzdžiai:
1. Apie vagį: „Tas beragis vėl apiplėšė seną moterį.“
2. Įsižeidžiant: „Kaip galėjai taip apgauti? Tikras beragis!“
3. Istoriniame kontekste: „Pasakoja, kad tas kunigaikštis buvo tikras beragis – išdavė savo žmones.“
Pastaba: Žodis turi stiprų neigiamą atspalvį, dažnai vartojamas emociškai ar įžeidimui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.