beprotuitis

Beprotuitis – tai neoficialus, šnekamojoje kalboje vartojamas terminas, reiškiantis beprotybę, absurdiškumą, nesąmonę ar kvailą elgesį/įvykį. Kilęs iš žodžio „beprotis“ (be proto, beprasmiška).

Pavyzdžiai:
1. Kokį beprotuitį jis čia išmušė! (apie kvailą pasakymą ar poelgį)
2. Visa ta diskusija – vienas beprotuitis. (absurdas, nesąmonė)
3. Užteks to beprotuičio! (pakanka nesąmonių)

Pastaba: Terminas dažniausiai vartojamas šnekamojoje ar emocingai nuspalvintoje kalboje, o ne oficialiuose tekstuose.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'beprotuitis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Beprotuitis – tai neoficialus, šnekamojoje kalboje vartojamas terminas, reiškiantis beprotybę, absurdiškumą, nesąmonę ar kvailą elgesį/įvykį. Kilęs iš žodžio „beprotis“ (be proto, beprasmiška). Pavyzdžiai: 1. Kokį beprotuitį jis čia išmušė! (apie kvailą pasakymą ar poelgį) 2. Visa ta diskusija – vienas beprotuitis. (absurdas, nesąmonė) 3. Užteks to beprotuičio! (pakanka nesąmonių) Pastaba: Terminas dažniausiai vartojamas šnekamojoje ar emocingai nuspalvintoje kalboje, o ne oficialiuose tekstuose.