bepriegaidis

Bepriegaidis – tai žmogus, kuris nėra prieglaudos (globos) sulaukęs, neturi artimųjų ar rūpestį teikiančių asmenų. Dažnai vartojamas apie apleistus, našlaičius, senus, vienišus žmonės.

Pavyzdžiai:
1. Senoji kaimynė liko visiškai bepriegaidis po sūnų išvykimo į užsienį.
2. Labdarys rūpinosi bepriegaidžiais vaikais, kurie netėvų augo.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bepriegaidis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Bepriegaidis – tai žmogus, kuris nėra prieglaudos (globos) sulaukęs, neturi artimųjų ar rūpestį teikiančių asmenų. Dažnai vartojamas apie apleistus, našlaičius, senus, vienišus žmonės. Pavyzdžiai: 1. Senoji kaimynė liko visiškai bepriegaidis po sūnų išvykimo į užsienį. 2. Labdarys rūpinosi bepriegaidžiais vaikais, kurie netėvų augo.