Bepastogis – asmuo, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos (pvz., nuosavo ar nuomojamo būsto) ir dažnai gyvenantis viešosiose erdvėse, pastogėse ar laikinose prieglobsčio vietose.
Pagrindinės reikšmės:
1. Fizinė bepastogiškumas – neturimas stogo virš galvos.
2. Socialinė atskirtis – asmuo, atstumtas iš įprastos visuomenės struktūros.
Pavyzdžiai:
- Žmogus, miega parke ar tiltu.
- Asmuo, gyvenantis prastovėjusiame automobilyje.
- Namas neturintis asmuo, laikinai apsistojęs prieglaudoje.
Trumpai: bepastogis = asmuo be nuolatinio būsto.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.