Bendryba – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis bendrą turimą turtą, nuosavybę ar išteklius, dažnai vartojamas kalbant apie šeimos, bendruomenės ar visuomenės išlaikymą ar materialinius santykius.
Pavyzdžiai:
1. Šeimoje: „Tėvai ir vaikai gyveno iš bendrybos – viskas buvo bendra.“
2. Istoriniame kontekste: „Kaimo bendryba buvo dalinama tarp visų sodybų.“
3. Perkeltine prasme: „Jų draugystė buvo gryna bendryba – dalinosi viskuo.“
Trumpai: Tai bendras turtas / ištekliai, kuriais dalijamasi ar iš kurių gyvenama.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.