bemintis

"Bemintis" – senas lietuviškas žodis, reiškiantis "bemintį" arba "bemintį žmogų", t. y. kvailą, neprotingą, silpnaproti.

Pavyzdžiai:
1. Jis elgiasi kaip bemintis – nieko nesupranta.
2. Senovėje bemintį laikė nepilnaverčiu.

Pastaba: Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniuose šaltiniuose.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bemintis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Bemintis" – senas lietuviškas žodis, reiškiantis "bemintį" arba "bemintį žmogų", t. y. kvailą, neprotingą, silpnaproti. Pavyzdžiai: 1. Jis elgiasi kaip bemintis – nieko nesupranta. 2. Senovėje bemintį laikė nepilnaverčiu. Pastaba: Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniuose šaltiniuose.