Bekraštenybė – tai krikščioniškosios santuokos priešingybė, t. y. gyvenimas poroje be santuokos (krikščioniškosios ar civilinės), dažnai su religiniu ar moraliniu pabrėžimu.
Pavyzdžiai:
1. Katalikiškoje tradicijoje – gyvenimas kartu be bažnytinės santuokos laikomas bekraštenybe.
2. Šiuolaikinėje visuomenėje – ilgalaikiai nesusituokusių partnerių santykiai, kai pora renkasi neformalią gyvenimo bendriją.
3. Istoriniu kontekste – viduramžiais bekraštenybė buvo smerktina ir draudžiama.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.