begurnis

„Begurnis“ – tai retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis bedantis žmogus arba tas, kuris neturi dantų.

Pavyzdžiai:
1. Senelė jau begurnis, bet vis mėgsta kramtyti minkštą pyragą.
2. Pasakoja, kad senovėje begurniai maistą trysdavo į košę.

Trumpai: Begurnis = bedantis asmuo.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'begurnis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Begurnis“ – tai retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis bedantis žmogus arba tas, kuris neturi dantų. Pavyzdžiai: 1. Senelė jau begurnis, bet vis mėgsta kramtyti minkštą pyragą. 2. Pasakoja, kad senovėje begurniai maistą trysdavo į košę. Trumpai: Begurnis = bedantis asmuo.