bėgštumas
Bėgštumas – tai fizikinis dydis, apibūdinantis medžiagos gebėjimą praleisti skysčius ar dujas. Matuojamas, kiek skysčio per tam tikrą laiką prateka per medžiagos vienetinį plotą esant slėgio skirtumui.
Pagrindinė formulė:
\( Q = k \cdot A \cdot \frac{\Delta P}{\eta \cdot L} \)
čia:
- \( Q \) – srautas,
- \( k \) – bėgštumas (dažniausiai m² arba darcy),
- \( A \) – skerspjūvio plotas,
- \( \Delta P \) – slėgio skirtumas,
- \( \eta \) – klampumas,
- \( L \) – medžiagos storis.
Pavyzdžiai:
1. Geologija/nafta: Smėlis turi didelį bėgštumą (leidžia vandeniui ar naftai tekėti), molis – mažą.
2. Statyba: Akytasis betonas praleidžia vandenį, įprastas betonas – beveik nepraleidžia.
3. Filtrai: Aktyvintos angos filtras praleidžia orą, bet sulaiko daleles.
4. Žemės ūkis: Purus dirvožemis gerai praleidžia vandenį, užtankintas – blogai.
Matavimo vienetas:
- SI: m²
- Praktinis: darcy (1 darcy ≈ 0,987·10⁻¹² m²).
Trumpai: bėgštumas – tai medžiagos pralaidumas skysčiams/dujoms, svarbus naftos gavyboje, hidrologijoje, statyboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.