„Beduogis“ – tai neoficialus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis žmogų be duonos, t. y. neturtingą, vargšą, skurdžiai gyvenantį asmenį.
Pavyzdžiai:
1. Po karo daugelis liko beduogiai.
2. Nepamirškime apie beduogius senelius.
3. Jis iš beduogio tapo sėkmingu verslininku.
Trumpai: Žodis metaforiškai nurodo skurdą, dažnai vartojamas jaučiant paliudijimą ar užuojautą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.