Bebalsiškumas – tai kalbos garsų savybė, kai balso stygos virpėjimas yra silpnas arba jo visai nėra. Tai būdinga dusliesiems priebalsiams (pvz., [p], [t], [k], [s], [š]).
Pavyzdžiai:
- Duslieji poros:
balsingas → bebalsis
[b] (batai) – [p] (patai)
[d] (danga) – [t] (tanga)
[g] (garažas) – [k] (karašas)
[z] (zuikis) – [s] (suikis)
- Duslieji be poros: [ch], [c], [č].
- Svarbu: Bebalsiškumas pasireiškia ir garsų sąlygoje – prieš kitą bebalsį duslusis garsas tampa visiškai bebalsiu (pvz., prašau – girdimas [p], ne [b]).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.