"Beakuotinis" – tai lietuviškas terminas, reiškiantis be galūnės arba be uodegos (pvz., apie žodį, kuris netinka linksniuoti ar asmenuoti). Dažniausiai vartojamas kalbotyroje.
Pavyzdžiai:
1. Žodžiai: "palinkėti", "atėti" – beakuotiniai veiksmažodžiai, nes neturi bendraties galūnės -ti.
2. Gramatika: Kai kurios kalbos turi beakuotinius daiktavardžius (pvz., neskieminamus užsienio žodžius kaip "taksi" lietuvių kalboje).
3. Palyginimui: Įprastas veiksmažodis "eiti" turi galūnę -ti (bendraitis "eiti"), o beakuotinis – ne (pvz., archajiškas "ėti").
Trumpai: Beakuotinis – kalbos vienetas be įprastos galūnės ar formų kaitos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.