Bastuolis – tai istorinis terminas, reiškęs bausmės kalinį, vergą ar tremtinį, dažniausiai priverstai dirbantį sunkiuosius darbus (pvz., tvirtovių statyboje, kasyklose). Kilęs iš rusų kalbos žodžio „батожник“ (mušamas rykščiais) arba „бостон“ (kankinimas).
Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste: „XVIII amžiuje bastuoliai buvo naudojami Peterburgo tvirtovių statybose.“
2. Perkeltine prasme: „Jis jautėsi kaip bastuolis, dirbdamas varginantį darbą be perspektyvų.“
3. Literatūroje: „R. Zamenhofo romane bastuolių likimas atspindi socialinę nelygybę.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.