Barškinėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, greitą ir nuolatinį judėjimą, virpėjimą arba drebulį. Dažnai vartojamas apibūdinti:
- Nedidelius, greitus virpesius (pvz., lapų, vėjo, paviršių).
- Švelnų drebulį (nuo šalčio, susijaudinimo).
- Greitą, nerangų judėjimą (pvz., paukščio sparnų).
Pavyzdžiai:
1. Gamtos reiškiniai:
„Vėjo barškinėjimas drebulėjo lapuose.“
„Vandens paviršiuje barškinėjo maži bangavimai.“
2. Fizinė būsena:
„Nuo šalčio barškinėjo visas kūnas.“
„Rankos barškinėjo iš susijaudinimo.“
3. Gyvūnų judesiai:
„Žąsis barškinėjo sparnais, ruošdamasi skrydžiui.“
Sinonimai: virpėjimas, drebulys, drebėjimas, kraikulys.
Pastaba: Dažniausiai vartojamas poetiniame ar vaizdiniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.