Barbaliojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis neaiškų, nerangų kalbėjimą; murdimą, murmėjimą, malamą. Dažnai vartojamas apibūdinti žmogų, kuris kalba nesuprantamai, greitai arba nerangiai.
Pavyzdžiai:
1. Pokalbyje:
"Ką tu barbalioji? Kalbėk aiškiau!"
2. Apibūdinant kalbą:
"Jo barbaliojimą buvo beveik neįmanoma suprasti."
3. Pavartojimas metaforiškai:
"Radijas tik barbalioja – ryšio nebėra."
Trumpai:
Tai neaiškaus kalbėjimo ar murmesio sinonimas, dažnai naudojamas neigiama prasme.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.