Baniutijimas – tai žargoninis žodis, reiškiantis banalus, nuobodžius, pernelyg paprastus dalykus ar veiksmus, dažnai su neigiama konotacija (pvz., perdėtas supaprastinimas, vaikiškas ar neįdomus užsiėmimas).
Pavyzdžiai:
1. Darbe: „Visa diena užsiėmė baniutijimu – rūšiavau popierius, o ne kūrybiniu darbu.“
2. Mokyme: „Paskaita virto baniutijimu, kai dėstytojas valandą aiškino akivaizdžias sąvokas.“
3. Kasdienyje: „Susirinkimas buvo grynas baniutijimas – kalbėjome apie tai, kas visiems jau žinoma.“
Sinonimai: trivializavimas, nuobodulys, paprastumas, kasdieniškumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.