Baneliukas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, paprastą, dažniausiai medinį namelį (trobelę) arba nedidelį, nuosavą būstą, dažnai su šiek tiek neigiamu arba švelniai niekinančiu atspalviu (pvz., prastokas, kuklus būstas).
Pavyzdžiai:
1. Senelis gyvena kaime, savame sename baneliuke.
2. Nusipirkome baneliuką prie ežero – ten puiku ilsėtis vasarą.
3. Ką ten gero tame baneliuke – viena vieta ir šalta.
Sinonimai: trobelė, lūšnelė, namelis, būdelė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.