Balapievė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis balažolę arba pelkę, drėgną, užmirkusią vietovę, kurioje dažnai auga nendrės, meldai ir kitos vandens augalijos.
Pavyzdžiai:
1. Miško pakraštyje plyti didelė balapievė, kurioje peri gervės.
2. Po liūčių kelias virto balapieve, praryjančia ratų.
3. Senovėje žmonės balapieves laikė paslaptingomis vietomis.
Trumpai: tai pelkėta, užmirkusi vietovė, dažniausiai apaugusi vandens augmenija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.