bajorvedis
Bajorvedis – tai istorinis terminas, reiškiantis bajorą, valdantį žemę su valstiečiais (panašiai kaip bajoras-valstybės tarnautojas ar smulkusis feodalinis žemvaldys). Jis turėjo administracines ir teisines galias savo valdoje.
Pagrindiniai bruožai:
- Valdė dvarą su žemėmis ir valstiečiais.
- Galėjo teisti, rinkti mokesčius, vykdyti baudžiavos prievoles.
- Paprastai buvo žemesnės pakopos bajoras, tiesiogiai pavaldus didikams ar valdovui.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (XVI–XVIII a.) – bajorvedžiai valdė nedidelius dvarus, dažnai kariaudami kario tarnyboje.
2. Lenkijos karalystėje – atitiko „drobarczyk“ ar „kmieć-szlachcic“, valdė kelias valstiečių šeimas.
3. Žemaitijoje – vietos bajorai (bajorvedžiai) dažnai valdė 1–2 kaimus, buvo svarbūs regioninėje administracijoje.
Terminas pabrėžia socialinį statusą ir valdymo funkciją, o ne tik kilmę. Vartotas istoriniuose šaltiniuose, dokumentuose ir tyrimuose apie LDK bajoriją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.