Bajorbarzdis – tai istorinis terminas, reiškęs bajorą, neturintį žemės valdos (barzdžio), t. y. neturėjusį nuosavo dvaro ar žemės, dažnai gyvenusį pas kitą bajorą arba užsiėmusį amatais, tarnyba, kariuomene.
Pagrindinės savybės:
- Priklausė bajorų luomui, turėjo bajoro teises.
- Neturėjo nuosavos žemės, todėl negalėjo dalyvauti seimuose.
- Gyveno iš samdomo darbo, amatų, karinės tarnybos.
Pavyzdžiai:
1. Bajoras samdinys – tarnaudavo pas turtingesnį bajorą kaip administratorius, mokytojas.
2. Bajoras amatininkas – užsiėmė audimu, kalvyste, siuvimu.
3. Bajoras karys – tarnavo kaip profesionalus kareivis už atlygį.
4. Bajoras išlaikytinis – gyveno pas gimines ar globėjus dėl skurdo.
Terminas buvo paplitęs XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, atspindėjo bajorų luomo skurdą ir diferenciaciją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.