Baisuoklė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis baisų, siaubingą įvykį, nusikaltimą ar padarą. Dažnai vartojamas kalbant apie kraupius, šiurpnius ar moraliai pasibjaurėtinus veiksmus.
Pavyzdžiai:
1. Karo metais vykusi žudynė buvo tikra baisuoklė.
2. Filme rodoma baisuoklė sukėlė žiūrovų šiurpulius.
3. Jo nusikaltimas – tai gryna baisuoklė.
Sinonimai: siaubas, šiurpulis, žiaurumas, kraupystė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.