Aukštavietė – tai aukšta, dažniausiai natūrali vieta (kalva, piliakalnis), iš kurios atviras vaizdas į apylinkes. Istoriniu kontekste – piliakalnis ar gyvenvietė aukštoje vietovėje.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Senovės aukštavietėse būdavo statomos pilys (pvz., Kernavės piliakalniai).
2. Gamtinis: Aukštavietė kalno viršūnėje, nuo kurios matosi miestas.
3. Perkeltinė prasmė: Simbolinė aukštavietė – moralinė, intelektinė viršūnė (pvz., "mokslo aukštavietė").
Trumpai: Aukštavietė – aukšta, atvira vieta su platu apžvalgos ratu, dažnai turinti istorinę reikšmę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.