auklenti

Auklentis (auklentė) – asmuo, auklėjęs, auginęs svetimą vaiką (dažniausiai ne savo).

Pavyzdžiai:
- Senovės Graikijoje auklentis dažnai būdavo vergas, mokęs vaikus elgesio.
- Legendose karalių sūnus dažnai augdavo pas auklentį kaime.
- Jis buvo ne tėvas, bet auklentis, išauginęs vaiką kaip savą.

Sinonimai: auklėtojas, augintojas, globėjas (kontekste).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'auklenti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Auklentis (auklentė) – asmuo, auklėjęs, auginęs svetimą vaiką (dažniausiai ne savo). Pavyzdžiai: - Senovės Graikijoje auklentis dažnai būdavo vergas, mokęs vaikus elgesio. - Legendose karalių sūnus dažnai augdavo pas auklentį kaime. - Jis buvo ne tėvas, bet auklentis, išauginęs vaiką kaip savą. Sinonimai: auklėtojas, augintojas, globėjas (kontekste).