Aukakmenis – tai lietuvių liaudies kalboje vartojamas terminas, reiškiantis aukštą, stačią uolą ar atodangą (dažnai upės ar ežero pakrantėje). Sinonimai: atkala, uola, status šlaitas.
Pavyzdžiai:
1. Upė teka pro senovinį aukakmenį.
2. Prie ežero stovi įspūdingas aukakmenis, kurį apaugę medžiai.
3. Legendose sakoma, kad aukakmenyje gyveno vilkolakiai.
Trumpai: Tai gamtinė stačių uolų ar atodangų forma, dažnai minima vietovardžiuose (pvz., Aukakmenio kaimas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.