atžinimas

žinìmas. → žinti 1: Pažįstu dėl žinìmo, bet nesveikinuos.
apsižinìmas. → apsižinti.
atžinìmas. → atžinti 1: Buvo tat vienintelis žmonių atžinimas, nes visą savo gyvenimą ji perleido varguose. Žmogus, neturėdamas jokių atsižinimo atramų, patekęs nežinomon vieton, irgi bus nustojęs orientacijos.
pažinìmas.

1. → pažinti
2.

2. → pažinti 6: Pažinimas tad yra pats pirmasis žemės apvaldymo aktas. Sakymas apie pažinimą tiesos. Gilesnis tautos pažinimas mūsų kylančiai jaunajai inteligentijai yra būtinas. Pažinimas prasideda pojūčiais ir jais užsibaigia. [Viešpatis] nori, idant visi … ateitų pažinimop tiesos. Per zokoną yra pažinimas griekų. Nuo tos valandos, kuomet Dievas prisakė nekibinti medžio pažinimo gero ir pikto, juodu tik ir galvojo, kaip čia nuskobus uždraustą obuolį. Gilus pažinimas, bet menkas supratimas.

3. → pažinti 8: Mokslas žolių, medžių, žiedų pažinimo. Dėl neįpratusių žmonių pažinimas [apynių] pribrendimo yra sunkus.

4. → pažinti 9: Pažinìmas dalykų, akėmis nesusekamųjų. Dalyko esmės pažinìmas yra sunkesnis už jo paviršiaus pažinìmą. Laikyk mus tavo meile, daugsink pažinime.
apsipažinìmas. → apsipažinti
1.
atpažinìmas. → atpažinti
1.
išpažinìmas.

1. → išpažinti 6: Žemė pilna bus išpažinimo Dievo.

2. → išpažinti 7: Kaltės išsipažinìmas. Ižpažinimas nuodėmių. Ir darė išpažinimą griekų savo. Klausė žmonių išpažinimo nusidėjimų. Išpažinimas visų griekų savo, po krikšto papildytųjų. Meilės išsipažinìmas.

3. → išpažinti 8: Tas išpažinimas vieros ant daugio dalių dalijasi. Karūnomis ir paparčiais bažnyčią Perkūno Kernavė [je] papuošė, kurios kybojo tenai iki išpažinimo vieros šventos. Koktai yra mano krikščioniškosios vieros išsipažinimas.
nupažinìmas. nesilaikymas, nepripažinimas: Po tam kaip neprileistini atskiriami: … dėl nupažinimo birgeliškųjų garbės teisybių.
pripažinìmas.

1. → pripažinti 2: Pripažinimas geru.

2. → pripažinti 6: Niekam nėra didesnės garbės kaip mylimosios tėvynės pripažinimas.

3. → pripažinti 7: Kas tik dūšios nepripažįsta, jau tuo pačiu nepripažinimu ją sau vaizdina ir parodo turįs.

4. → pripažinti
8. Senovėje kaltinamojo prisipažinimas baudžiamojoje byloje buvo laikomas neginčijamu kaltės įrodymu. [Ar ne kvaila] slėpti ant savo prapulties ir smertį sau aprinkties, galėdamas išsivalninti par prisipažinimą pri savo nuodiejos.
susipažinìmas. → susipažinti
2.
prižinìmas.

1. → prižinti 2: Kiekvienas, kurs ką daryti gali tautos labui, turėtų pasidžiaugti, kad jam tai yra lemta ir už tai labai dėkingas būti. Sau dėkos ir prižinimo visai neturėtų laukti.

2. → prižinti 3.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žinìmas</b>. → žinti 1: Pažįstu dėl žinìmo, bet nesveikinuos. <br/><b>apsižinìmas</b>. → apsižinti. <br/><b>atžinìmas</b>. → atžinti 1: Buvo tat vienintelis žmonių atžinimas, nes visą savo gyvenimą ji perleido varguose. Žmogus, neturėdamas jokių atsižinimo atramų, patekęs nežinomon vieton, irgi bus nustojęs orientacijos. <br/><b>pažinìmas</b>. <br/>1. → pažinti 2. <br/>2. → pažinti 6: Pažinimas tad yra pats pirmasis žemės apvaldymo aktas. Sakymas apie pažinimą tiesos. Gilesnis tautos pažinimas mūsų kylančiai jaunajai inteligentijai yra būtinas. Pažinimas prasideda pojūčiais ir jais užsibaigia. [Viešpatis] nori, idant visi … ateitų pažinimop tiesos. Per zokoną yra pažinimas griekų. Nuo tos valandos, kuomet Dievas prisakė nekibinti medžio pažinimo gero ir pikto, juodu tik ir galvojo, kaip čia nuskobus uždraustą obuolį. Gilus pažinimas, bet menkas supratimas. <br/>3. → pažinti 8: Mokslas žolių, medžių, žiedų pažinimo. Dėl neįpratusių žmonių pažinimas [apynių] pribrendimo yra sunkus. <br/>4. → pažinti 9: Pažinìmas dalykų, akėmis nesusekamųjų. Dalyko esmės pažinìmas yra sunkesnis už jo paviršiaus pažinìmą. Laikyk mus tavo meile, daugsink pažinime. <br/><b>apsipažinìmas</b>. → apsipažinti 1. <br/><b>atpažinìmas</b>. → atpažinti 1. <br/><b>išpažinìmas</b>. <br/>1. → išpažinti 6: Žemė pilna bus išpažinimo Dievo. <br/>2. → išpažinti 7: Kaltės išsipažinìmas. Ižpažinimas nuodėmių. Ir darė išpažinimą griekų savo. Klausė žmonių išpažinimo nusidėjimų. Išpažinimas visų griekų savo, po krikšto papildytųjų. Meilės išsipažinìmas. <br/>3. → išpažinti 8: Tas išpažinimas vieros ant daugio dalių dalijasi. Karūnomis ir paparčiais bažnyčią Perkūno Kernavė [je] papuošė, kurios kybojo tenai iki išpažinimo vieros šventos. Koktai yra mano krikščioniškosios vieros išsipažinimas. <br/><b>nupažinìmas</b>. <span class="explanation">nesilaikymas, nepripažinimas: </span> Po tam kaip neprileistini atskiriami: … dėl nupažinimo birgeliškųjų garbės teisybių. <br/><b>pripažinìmas</b>. <br/>1. → pripažinti 2: Pripažinimas geru. <br/>2. → pripažinti 6: Niekam nėra didesnės garbės kaip mylimosios tėvynės pripažinimas. <br/>3. → pripažinti 7: Kas tik dūšios nepripažįsta, jau tuo pačiu nepripažinimu ją sau vaizdina ir parodo turįs. <br/>4. → pripažinti 8. Senovėje kaltinamojo prisipažinimas baudžiamojoje byloje buvo laikomas neginčijamu kaltės įrodymu. [Ar ne kvaila] slėpti ant savo prapulties ir smertį sau aprinkties, galėdamas išsivalninti par prisipažinimą pri savo nuodiejos. <br/><b>susipažinìmas</b>. → susipažinti 2. <br/><b>prižinìmas</b>. <br/>1. → prižinti 2: Kiekvienas, kurs ką daryti gali tautos labui, turėtų pasidžiaugti, kad jam tai yra lemta ir už tai labai dėkingas būti. Sau dėkos ir prižinimo visai neturėtų laukti. <br/>2. → prižinti 3.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.