atzimbti

zim̃bti, -ia, -ė. zvimbti:

1. Musė, bitės zimbia. Vabalas lekia zim̃bdamas, o kas jis yr toks, kas jį galia žinot. Musys zim̃ba palubiais. Musios tik zim̃bia, miegot neduoda. Nedaug tų musių, dvi trys, ale zim̃bia apie ausis, nesmiega. Bijau išeit – zim̃bia ir zim̃bia [bitės] visur. Bitelės tik zimbia, tik zimbia po pievą. Liepų žiedai gardžiai kvepėjo, o tarp jų zimbė daugybė bičių ir rinko medų. Apie juos. baisybė bičių sukinėjosi, zimbė, skrajojo. Tėvo dvare žirgai žvengia, brolio sode bitės zim̃bia. Jeigu bitys ilgai ir graudžiai zimbia, tai tikras ženklas, kad spiečius neturi motinėlės. Kas taip zim̃ba, a lėktuvai kame leka? Orlaivis jau zim̃bia, ramybės neduoda. Kaip tos girnos zimbia, kaip ratai linksmai teleskuoja! Aš kai insuku akmenį, tai net zim̃bia lėkdamas. Karas: kulkos tik zim̃bia, kur judysies. Zim̃ba kulipkikės, piška. | Aplinkui zimbė nesuprantama kalba, darbininkai ir prekėjai rėkavo. I tas litas be sotės: leka iš kišenės zim̃bdamas.

2. Zimbė vaikas par visą naktį, akių sudėt negalėjau.

3. Zim̃k nezim̃bęs – nieko negausi. Ai tos bobos – tik zim̃bia. Zim̃bia kaip neėdę ubagai. Jei zim̃bsi visims, a būs geriau, kas padės?! Zim̃ba, ka negerai, o yr parsiėdę. Rėkiu, zimbiù, kad tau paklausyt!

4. Senatvia, ausėse zim̃ba – būs koks šklirozas. Kas čia, kad man ausỹs šiandiej pardien zim̃bia. Va da neažmiršt pasakyt [daktarui] – galvoj zim̃bia zim̃bia.

5. Tik zim̃bia kaip bitės apie namą [vaikai]. Kai paima mama lazdą, tai net zim̃biam iš gryčios.
atzim̃bti, -ia, àtzimbė. atzvimbti:

1. Kare nežinai, kaip bus: atzim̃bs kulka, tau kapėc.

2. Jai reikėjo į kugelį pieno, tai àtzimbė anksčiau.
išzim̃bti, -ia (ìšzimbia), ìšzimbė. išzvimbti 3: Boba zimba zimba, vyrą ėda ėda ir ìšzimba, padaro savo.
nuzim̃bti, -ia, nùzimbė

1. nuzvimbti 1: Vapsva pasikėlė ir nuzimbė aukštyn. Kai kulipkos nùzimbė, tėvas ir vaikai miškan išbėgo.

2. nuzvimbti 3: Nùzimbė an stakles, sėdi po dešimčiai (elgetų poteriai) . Šuniui parodžiau kiškį, tas ir nuzimbė paskui.

3. užbaubti, pradėti baubti: Nusìzimbė jautis auštant, po to ir kiti pradėjo zim̃bti pabudę.

4. pavogti: Prisitaisė, nùzimbė piningus ir išmovė.
pérzimbti. zvimbiant pereiti, persmelkti: Párzimbs par galvą, lig kojų nueis ir esi negyvas.
prazim̃bti, -ia, pràzimbė. prazvimbti 2: Pràzimbė pràzimbė mašinelė, rods velniai nešė.
suzim̃bti, -ia, sùzimbė.

1. suzvimbti 1: Bitės, musės suzimbė. Bitelė suzimbia ir išnyksta dangaus mėlynėj.

2. suskambėti: Tiliponas suzim̃bia, turì skubėt. | Atidarant skrynią, garsiai suzimbė jutrina.
užzim̃bti, -ia, ùžzimbė. pradėti zimbti, zvimbti: Gylys tik žùzimbė bizin bizin, tai keltuvos žubriezgė uodegas, ir namo.
ausìs užzim̃bti įkyrėti verkšlenimu, įvairiais reikalavimais: Vaikai – vis bėdos: ir ausès ùžzimbė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>zim̃bti, </b>-ia, -ė. zvimbti: <br/>1. Musė, bitės zimbia. Vabalas lekia zim̃bdamas, o kas jis yr toks, kas jį galia žinot. Musys zim̃ba palubiais. Musios tik zim̃bia, miegot neduoda. Nedaug tų musių, dvi trys, ale zim̃bia apie ausis, nesmiega. Bijau išeit – zim̃bia ir zim̃bia [bitės] visur. Bitelės tik zimbia, tik zimbia po pievą. Liepų žiedai gardžiai kvepėjo, o tarp jų zimbė daugybė bičių ir rinko medų. Apie juos. baisybė bičių sukinėjosi, zimbė, skrajojo. Tėvo dvare žirgai žvengia, brolio sode bitės zim̃bia. Jeigu bitys ilgai ir graudžiai zimbia, tai tikras ženklas, kad spiečius neturi motinėlės. Kas taip zim̃ba, a lėktuvai kame leka? Orlaivis jau zim̃bia, ramybės neduoda. Kaip tos girnos zimbia, kaip ratai linksmai teleskuoja! Aš kai insuku akmenį, tai net zim̃bia lėkdamas. Karas: kulkos tik zim̃bia, kur judysies. Zim̃ba kulipkikės, piška. | Aplinkui zimbė nesuprantama kalba, darbininkai ir prekėjai rėkavo. I tas litas be sotės: leka iš kišenės zim̃bdamas. <br/>2. Zimbė vaikas par visą naktį, akių sudėt negalėjau. <br/>3. Zim̃k nezim̃bęs – nieko negausi. Ai tos bobos – tik zim̃bia. Zim̃bia kaip neėdę ubagai. Jei zim̃bsi visims, a būs geriau, kas padės?! Zim̃ba, ka negerai, o yr parsiėdę. Rėkiu, zimbiù, kad tau paklausyt! <br/>4. Senatvia, ausėse zim̃ba – būs koks šklirozas. Kas čia, kad man ausỹs šiandiej pardien zim̃bia. Va da neažmiršt pasakyt [daktarui] – galvoj zim̃bia zim̃bia. <br/>5. Tik zim̃bia kaip bitės apie namą [vaikai]. Kai paima mama lazdą, tai net zim̃biam iš gryčios. <br/><b>atzim̃bti, </b>-ia, àtzimbė. atzvimbti: <br/>1. Kare nežinai, kaip bus: atzim̃bs kulka, tau kapėc. <br/>2. Jai reikėjo į kugelį pieno, tai àtzimbė anksčiau. <br/><b>išzim̃bti, </b>-ia (ìšzimbia), ìšzimbė. išzvimbti 3: Boba zimba zimba, vyrą ėda ėda ir ìšzimba, padaro savo. <br/><b>nuzim̃bti, </b>-ia, nùzimbė<br/>1. nuzvimbti 1: Vapsva pasikėlė ir nuzimbė aukštyn. Kai kulipkos nùzimbė, tėvas ir vaikai miškan išbėgo. <br/>2. nuzvimbti 3: Nùzimbė an stakles, sėdi po dešimčiai <span class="explanation"> (elgetų poteriai) </span>. Šuniui parodžiau kiškį, tas ir nuzimbė paskui. <br/>3. <span class="explanation">užbaubti, pradėti baubti: </span> Nusìzimbė jautis auštant, po to ir kiti pradėjo zim̃bti pabudę. <br/>4. <span class="explanation">pavogti: </span> Prisitaisė, nùzimbė piningus ir išmovė. <br/><b>pérzimbti</b>. <span class="explanation">zvimbiant pereiti, persmelkti: </span> Párzimbs par galvą, lig kojų nueis ir esi negyvas. <br/><b>prazim̃bti, </b>-ia, pràzimbė. prazvimbti 2: Pràzimbė pràzimbė mašinelė, rods velniai nešė. <br/><b>suzim̃bti, </b>-ia, sùzimbė. <br/>1. suzvimbti 1: Bitės, musės suzimbė. Bitelė suzimbia ir išnyksta dangaus mėlynėj. <br/>2. <span class="explanation">suskambėti: </span> Tiliponas suzim̃bia, turì skubėt. | Atidarant skrynią, garsiai suzimbė jutrina. <br/><b>užzim̃bti, </b>-ia, ùžzimbė. <span class="explanation">pradėti zimbti, zvimbti: </span> Gylys tik žùzimbė bizin bizin, tai keltuvos žubriezgė uodegas, ir namo. <br/><b> ausìs užzim̃bti</b> <span class="explanation">įkyrėti verkšlenimu, įvairiais reikalavimais: </span> Vaikai – vis bėdos: ir ausès ùžzimbė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.