atžiebti

žiẽbti, -ia, -ė.

1. kurti (ugnį), degti šviesą: Tu žiebte sužiebk ugnį sau, t. y. susikurk įsipūtęs, ir aš jau žiebu. Žiebk pečių su skiedromis, kad būtų šilčiau, t. y. pakurk. Dar ugnė nežiebtà. Ko ugnelės nežiebì? Žiẽbiam žvakes, kap griaudžia labai, žegnojamės. Žiẽbk balaną, žmonės atejo. Ir dabar – elektra užgiso, tai ar žvakę žiẽbk, ar balaną žiẽbk. Gal reiks žiẽbt: kamara nešalta, ale kad oras nešiltas dėlto. Kambarys buvo apšviestas menkos prieblandos šviesos, bet šeimininkas nei žvakės, nei lempos nežiebė. Vasaros metu, kada tokios ilgos dienos ir tokios trumpos naktys, žiburys žiebti buvo lyg nepadoru. Žiebki žiebki, mergužėle, šviesų žiburėlį. Žiebkie, mergele, man žiburėlį, klokie, mergele, man patalėlį. Mūsų uždavinys – žiebti mokslo šventovėj žiburėlį po žiburėlio, kad jų liepsnelė skaidrintų žmogui gyvenimą. Tamsiausiomis valandomis S. Čiurlionienė atkakliai žiebė mums viltį tikindama, kad tikrai pasimatysime. Viena paskui kitą žiẽbėsi lempos. Sutrūkusios pypkės parpė, geso ir vėl žiebėsi. Atmintyje žiẽbėsi ir geso seni atsiminimai. Toji mintis man ruseno dar nepravėrus akių ir vis stipriau žiebėsi. įdegus apšviesti vietą: A šiandiej žiẽbėt gryčią?

2. garsiai trenkti, kirsti. Kad žiebs, tik žemė sudundėjo – ir dega troba. | Žiebk žaibą savo ir išblaškyk jas.

3. žibėti, spindėti: Elektrinė lempa žiẽbia šviesiau už žibalinę lempą. | Jau žiebia rugiai pavasarį žemei nuplikus, sniegui nubėgus. Nuo kilnių idealų, nuo drąsaus įkvėpimo žiebė mums iš akių spinduliai. Ans veizdėjo, kada pradės žiebties saulė. Aušra pradeda žiebties. imti žibėti: Jis. dairėsi į jau visai betemstantį dangų, kur žiebėsi pirmosios žvaigždės. Nurimki! Te saulė nukrinta, težiebias danguj pazarai. Jos akyse žiebėsi apmaudas. Jaunoje, karštoje [Povilo Višinskio] širdyje žiebėsi ryžtas dirbti savo krašto žmonių gerovei.

4. staigiai, stipriai smogti, kirsti, daužti, trenkti: Žiebeĩ tokiam ausin ir mesk laukan. Žiẽba tam vaikuo – yr kaip žvėraitis. Kad žiẽbsiu lazda, tai tu nutilsi! Kad žiẽbsiu kada, ir kaulus pakratys. Kai žiẽbsiu gerai kartą, tada jis man nieko nebepadaris. Kad žiẽbė kumščia į snukį, tuoj raudoni burbulai išsivertė. Kap žiẽbė kakta į pilvą man, kad persiverčiau grabėj kelis kartus kūliais. Kad žiebiaũ kaktą – devynios bažnyčios pasirodė. Taip žiẽbė į ausį, net kepurė nulėkė. Baltrus, nelaukdamas antro kirčio, irgi už pinučio stvėrėsi ir žiebė seniui į galvą. Lįsk lįsk, kad jau žiebsiu tau į srėbtuvus! Kad karvė žiẽbė ragais! Sustoja [taurusis elnias],
muistosi, įpykęs žiebia kanopa į urvinių skruzdėlių kupstą.

5. blokšti nuo savęs, stumti, sviesti, mesti šalin: Kap stversiu, kap žiẽbsiu į sieną, tai prilipsi! Eik tu laukan, ba aš tave kap žiebsiu, tai nereikės tau daugiau. Aš tavę kad žiebsiù nuo suolo. Žiẽbk, ką turi rankoj. Povilas užsimojęs žiebė iš visų jėgų, tačiau sviedinys nulėkė tiesiai į bulves. kristi žemyn: Kap žiebė nuo stogo, tai net akys per pakaušį matyt. Lėkštė kad slydo iš rankos, kad žiẽbė žemėn ir susgurino.

6. smarkiai ką daryti (pjauti, kirsti, eiti, važiuoti ir pan): Jis platų pradalgį žiẽbia. Dabar kaip žiebsiu, tai iš karto skils pagalys. Jis palengva neina, kad žiẽbia, tai žiẽbia. Reikės žiẽbt kermošiun dviračiu, dabar kelias geras. Vos tik turkai sujudėjo šalčio prispausti, jau kad žiebėm, jau kad šovėm, rūta žalioji!

7. godžiai, su apetitu valgyti, gerti: Pridėjo visokių valgių, tai kad žiebiaũ šonus apsidaužydamas. Tu per daug žiebì cukrų. Sutartinai mirktelėjo vienas kitam ir žiebė dar po tris taureles, kol akyse pasipylė nebe žaibai, o tikros gaisų ugnys. Pinigų nei kiaulės žiebia, nei žąses džiuobia, i niekur nėr. Kunigo rankovė medų žiebia.

8. atvirai, drąsiai, tiesiai sakyti, rėžti: Jis į akis [tiesą] žiẽbia. Vaikas dar nuo žemės neatsiplėšė, o jau žiebia kaip per mitingą. Žiebk žiebk, be reveransų.

9. taupyti, kaupti: Žiẽbia žiẽbia, o vis tiek ubagas.

10. dėvėti, vilkėti, avėti: Jau du metu žiebù tuos batus. Tai žiebia kasdien su nauja suknele.

11. skiepyti (augalus): Daržininkas eina prie erškėtrožės ir žiebia jon rožę.

12. galėti įžiūrėti, įstengti matyti.
apžiẽbti, -ia, àpžiebė.

1. apšviesti, padaryti matomą: Apžiẽbk bažnyčią su žiburiais. Nes kaip saulė apžiebia debesis, teip garbė ir šviesybė dūšios padeivintos kūną, kurime gyvena, stebuklingai šviesumi ir švankumi daro. Savo žvake apžiebk manę ir šelpk savo malone. O kaip užtekėjo saulė, kuryji àpžiebė visus pagonis, jie teip labai apjako.

2. išmokyti, apšviesti.
apžiebtaĩ.

3. įteigti tikėjimą, jo palaimą, šviesą, apšviesti: Prisakymas Viešpaties … yra šviesa tiesos, apžiebiantyji visokią žmogų. Daros [eretikai] už ypačius mistrus, kurie nori viso pasaulio apžiebt ir pataisyt. [Jėzus Kristus] todrin pramintas yra žvake ir žibėjimu pasaulio, jog mokslu savo apžiebė tamsybes viso pasaulio. Nes jisai. visiems parodė tiesos aną šviesą ir saulę teisybės per Jėzų Christų, sūnų savo, idant nuog jo būtų apžiebti ir regėtų per jį. Kaip dvasia išminties [apaštalai] buvo apžiebti, zotag vėl stojos nužemintais. Dievas pats šaukia ant visos žemės … išgi Siono savo skaisčiausio, kursai apžiebia akis galiausia. Jisai yra saulė teisybės: o teip kuo arčiaus jop priartysies, tuo didžiaus apižiebtu būsi. Tu esi ugnimi, visados degančia, o niekad neužblėstančia, ir meile širdis apčystijančia, o išmintį apžiẽbiančia. Savo akis uždarytas laikė prieš skaisčią šviesą evangelijos, kuri jus iš visų šalių apžiebė. Ateik pas mus, apžiebk visus, duok su tavim stovėti, tikėt, kovot, laimėti.

4. gausiai apdovanoti: Kad apžiebė, tai apžiebė sūnus iš Amerikos. Prisiuntė, primarmino visokių gėrybių.

5. praturtėti.

6. užgrobti: Ponai visą svietą àpžiebė.
atžiẽbti, -ia, àtžiebė

1. uždegti iš naujo, pradėti kūrenti: Iškepus duoną, biškutį atžiẽbk pečių su gera lope. Ugnį atžiẽbti.

2. žibant priartėti, atšviesti: Žiūriu, šviesiukė atžiẽbia an mane.

3. padaryti šukėtą, atšipinti: Sniurgliui mat padavė dalgę – visą ant akmenis àtžiebė.

4. greitai ateiti, atvažiuoti: Kai tik sužinojo, kaipmat àtžiebė. Tokiuo arkliu netruksiu atžiẽbt. Jei tik atžiebdavo į kaimą jaunas leitenantas ar šiaip svetimas vyriškis iš laikinosios sostinės, jos jau nebemokėjo karvių melžti.

5. atsiųsti.

6. pasitaisyti, pariebėti: Atsižiẽbs karvelės, kai an velėnos išeis. I diedas atsìžiebė, i ana, kai pradė [jo] dirbt prie mėsos.

7. akiplėšiškai atsakyti, atsikirsti: Senelei nedrįso atsižiẽbt.
įžiẽbti, -ia, į̃žiebė.

1. uždegti, įkurti, įpūsti: Įžiẽbk žiburį, t. y. įpūsk. Palauk, tuojau įžiẽbsiu ugnelę, pasišildysim. Čia tamsė [je] kai kas švieta ten mun po tuo paloviu, kas čia? Pažiūriu, degtuką įžiẽbęs, aš nėko nematau. Iñžiebtos žvakės. Kalinauskas pakilo, užtraukė lango užuolaidą, rūpestingai ją apkamšė ir tik tada įžiebė kampe spingsulę. Kol įžiebiau šviesą, ji stovėjo šalia manęs, ir aš jutau jos kvapą ant savo veido. Senovėje naują pavasario ugnį įžiebdavo trindami sausas skalas. Senelė laužo skalas, kad būtų lengviau įžiebti užsiplaiskanojusį nulaužtą skalos galą. Čia mes deginome ugnį, ne skiltuvu skeltą, ne iš pinties įžiebtą. Valsčionių gyvenime jokios prošvaistės nematyti. Tokią prošvaistę įžiebsime mes, sukilėliai. Užsimetęs kailinius įsižiebė šviesą ir sėlino pirštų galais į priemenę. Įsižiebk, močiute, tris žvakeles. Ka tą maldą išskaitysat, jūsų ta kokia kibirkštelė bene įsìžiebs biškį (gal imsite tikėti) . imti šviesti: Įsižiebė pirmutinė vakaro žvaigždė.

2. įskilti, įtrūkti. . Supleišėjęs, įsižiebęs. Įsižiẽbęs lango stiklas, bet dar stova. O tas ledelis toks tebuvo, kad arklys su padkava mynė, vien įsìžiebė.

3. bakstelėti (ppr. aštriu daiktu): Nestovėkiat teip artie pry duobės, kaip lengviai galiu su savo aštru spatu į koją įžiebti.

4. labai užpykti, įsižeisti: Atrodo, ramus ramus [Vaižgantas],
bet greitai įsižiebdavo.

5. sukelti didelį norą, paskatinti: Kristus imasi iniciatyvos gyvenimą įžiebti ir jį įžiebia savo sakramentais. Ir iškentėjusioj mano krūtinėje meilę įžiebei šalies begalinę.

6. galėti, pajėgti valgyti, gerti: Toki rūgštūs tie barščiai, kad įžiẽbt negalima visai. Ką tik gali tą kavą įžiẽbt – tokia karšta.
išžiẽbti, -ia, ìšžiebė

1. suvalgyti: Išžiebė visą [mėsą],
ir tiek.

2. būti įskilusiam, persprogusiam: Bulvės išsižiebusios, lygu veizėte veiza.
nužiẽbti, -ia, nùžiebė.

1. padaryti ką šviesų, nušviesti: Mieste šviesu vakarais, abu gatvės šonai nužiebtì. Arimai, arimai, o suverstos žemės luitai tviskėjo nužiebtais šonais. Sunki mintis nužiebė per galvą. tvieskiant sunaikinti: Nebūs obulų – žiebai žiedus nùžiebė. Ai ligos, kad jas kur perkūnas nužiebtų̃!

2. smarkiai ką padaryti (užmušti, nukirsti, nupjauti): Paleidęs pagalį nùžiebiau vištą. Vieną medį imsiu ir nužiẽbsiu, matysiu, kas bus.

3. greitai ir triukšmingai nuvažiuoti, nueiti: Piršliai per mūsų sodžių nùžiebė. Per valandą ir nužiẽbsi pas daktarą. Per miestelį kad nùžiebė!

4. apimti kokiam jausmui: Piktumas [vyrą] nužiebė nuo galvos ligi kojų pirštų.

5. pagrobti, pavogti: Nėr žinios, kas tą mano arklį nùžiebė.
pažiẽbti, -ia (pàžiebia), pàžiebė.

1. pakurti: Pažiẽbk pečių, kad būtų šilčiau, t. y. pakurk. Pàžiebiau pečių ir užteks [šilumos] pyragam kept. Reik biškį pažiẽbti ugnį. Reik kelis pagalius atnešt ir pažiẽbt. Sąžinia yra anoji šviesa, kurią Dievas ant mūsų paspendė ir širdyse mūsų pažiebė, idant mums vestų kelią ir parodytų, kas gera, kas pikta. Reikės pirtis pasižiẽbt.

2. padegti, sukelti gaisrą: Gerai, kad svirno nepažiebei. Pažiebė pono namus ir tvartus. Guli išsitiesus, nor tu ją ugnia pažiẽbk! Sėdi, nepadeda dirbt, nor tu jį pažiẽbk! Rėkia, nor tu jį pažiẽbk!

3. padaryti spindintį, nušviesti.
papažiẽbti, -ia, papàžiebė. įžiebti: Važiavom Trobosna per Pagaujėnus, tai buvo jau papàžiebta visur ugnės.
paržiẽbti, -ia (par̃žiebia), par̃žiebė. greitai, triukšmingai parvykti (pareiti, parvažiuoti): Jau par̃žiebia ir Jonas, net kibirkštys skyla. Ar jau paržiebì?
péržiebti.

1. kurti ugnį, perkurti, nedaug pakūrenti: Péržiebk pirtį, ir bus gana. Kūleliu bet péržiebė pečių. Kamaros daug kūrent nereikia – paržiebei, i gerai.

2. įausti siūlą į audeklą: Páržiebk baltu siūleliu, būs audeklas linksmesnis.

3. perskilti, pertrūkti.
pražiẽbti, -ia (pràžiebia), pràžiebė.

1. nedaug pakūrenti, prakurti: Reik biškį pražiẽbti – kokios arbatos užkaisu. O tu man ugnies nedraskyk, – ūsais prasižiebk, kad toks gudrus.

2. prašvisti, imti šviesti: Saulė šiandien kartą pro debesis pràžiebė. Įsiveizdi darbas Evangelijos nei kokia mažynika žvaigzdelė, tamsiausios nakties gūdume pro plyšį juodos debesies pražiebianti.

3. greitai praeiti: Ji pro mane pražiẽbdavo kaip žaibas.

4. perskilti, praplyšti, persprogti: Prasižiẽbęs obulas greitai supūna. | Tik ką prasižiẽbusios bulvės, t. y. pradygo ir nušalo.

5. kiek prapjauti, pjaunant atverti: Pràžiebiau kiaulę, bet nečiepijau: lai dvesa muno neprieteliuo. Landuonę pražiebsi su skustuvu. Vilimas tą auguonį pražiebęs, išspaudęs tus nuodus. Jis su peiliu jam tikt mažumą kaktą pražiebė.

6. smūgiu padaryti skylę, pramušti, praskelti: Adomienė, priėjusi prie sienos, piktom akim žiūri į apiplyšusius popierius, tarsi norėdama kakta pražiebti. prakąsti: Pražiẽbti su dantimis.

7. pralavinti, praprusinti: Pelūzė rūpinos protą savo vargingo bendro truputį pražiebti.
prižiẽbti, -ia (prìžiebia), prìžiebė

1. pridėti malkų į ugnį, prikurti: Prìžiebiau ugnį, t. y. prikūriau.

2. daug ko pridegti: Prìžiebia balanų, ir šviesu. Prìžiebė žvakučių.

3. galėti matyti, įžiūrėti: Aš to be briliaus neprižiebiù. Akys nežiba gerai, neprižiebia gerai. Dieve, duok prižiebt.

4. prisikimšti ką pilną: Vaikas prisìžiebė pilną burną, nė išrėkt negali. Grąžtas prisižiebė pilnas skiedrų.

5. leisti prisirinkti nešvarumų: Reikia valyti ir dulkinti drabužiai, neduoti prižiebti panagėms.

6. prisigrobti: Brolis – ką kunigu – mirė, tai gana prisìžiebė nulėkus, o vis maža. Daug pinigų prisìžiebė.
sužiẽbti, -ia, sùžiebė

1. užkurti, uždegti, įžiebti: Sužiẽbk ugnį dėl išvirimo vakarienės. Žvakę sùžiebė. Ir štai keli inteligentai lietuviai sužiebė anapus Nemuno pirmąją ugnelę Lietuvai gaivinti. Tu mudviejų dangaus žvaigždele, sužiebk šviesiau jo širdyje tą savo skaidrų spindulelį. Stelgiat sužiebti gaisrą ir apšviesti tamsybę tėvynės!. Tujau susižiẽbsu ugnę i pasikaitinsu valgyti.

2. daugelį įžiebti, užžibinti: Sužiebė visas žvakes bažnyčioj. Tai dar gudri boba, kad jy susieškojo kur šviesą ir sùžiebė visą šviesą. An altoriaus visa dvylika žvakių degė, sužiebė. Pagaliau sužiebė žvakeles. Kas jų žibėjimas, kas puikumas! Atejo klapčiukėlis žvakelių sužiebti. Šventa gabėta, sugobta gobėk, sužiebta žibėk. Vakaras jau žvaigždžių tūkstančius sužiebė.

3. sukirsti, užduoti: Redaktorius taikstosi į kurį čia smilkinį spaudos darbuotojui skaudžiau sužiebti.

4. susigrobti: Lekia, lekia, mano, ka viso svieto auksą susižiẽbs.
užžiẽbti, -ia (ùžžiebia), ùžžiebė.

1. uždegti šviesą, įkurti ugnį: Ažužiebiu. Užžiẽbk žiburį, t. y. įžiebk. Užžiẽbsim ugnę, tai matysim. Ugnės ùžžiebtos, jau tamsu. Žùžiebė žiburį. Anas ugnį (žiburį) ažùžiebė. Šviesu, kap ažùžiebia. Ka puodą deda pečiun, degtukus ùžžiebia. Tik iškilmingesniais atvejais kiemsargio būdavo užžiebiama vos spygsanti lemputė, jo nuolat dabojama ir prisukama. Užžiẽbkie, motule, tris žvakeles, žiūrėsim martelei in akeles. Mergele, žužiebk ugnį, padabok mano ausij. Aš paprašyčiau jaunųjų brolelių, kad jie užžiebtų nors tris žvakeles. Ùžžiebė jau jam žvakę (marina) . J. Jablonskis rado tenai jau rusenančią lietuvių tautinio atgimimo liepsnelę, užžiebtą jauno studento. Jam tamsu, tai jis užsižiẽbęs kelis pagalius ir kūrina. Mes neturim kuo užsižiebt lempos. Tiek žmogaus nusgyventa, kad nė lempelės nebeturi ažsižiẽbt. Užsižiẽbęs žiburį, ėmė skaityt. Užsižiebė lempą ir išėjo padabot žirgo. Užsižiebk žvakes ant didžiojo altoriaus ir visą laiką melskis. Jo širdyje jau užsižiebė šviesos spingsulė. Atrodė, jog mano galvoje siautėjo vėtra, kuri tuoj pat užpučia vos užsižiebusią mintį.

2. įteigti tikėjimą, jo palaimą, apšviesti: Šventa dvasia, … užžiebk šviesiai ūmus mūsų. Dvasia šventoji, širdeles mūsų jau užžiebk … godnai. Dvasia šventoji yra siunčiama bažnyčiosp nuog Tėvo ir Sūnaus ir yra pašventintoji, priverčianti ir apšviečianti širdis, užžiebianti jūsump naujus pajudinimus Dievui.

3. padaryti paraudusį iš gėdos, išmušti raudoniu: Kap tep pasakė, tep ir ùžžiebė visą.

4. užsimauti: Taigi nepadoru, grynas (nuogas) vaikšto, nors triusikelius ažsižiẽbt.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atziebti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žiẽbti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">kurti (ugnį), degti šviesą: </span> Tu žiebte sužiebk ugnį sau, t. y. susikurk įsipūtęs, ir aš jau žiebu. Žiebk pečių su skiedromis, kad būtų šilčiau, t. y. pakurk. Dar ugnė nežiebtà. Ko ugnelės nežiebì? Žiẽbiam žvakes, kap griaudžia labai, žegnojamės. Žiẽbk balaną, žmonės atejo. Ir dabar – elektra užgiso, tai ar žvakę žiẽbk, ar balaną žiẽbk. Gal reiks žiẽbt: kamara nešalta, ale kad oras nešiltas dėlto. Kambarys buvo apšviestas menkos prieblandos šviesos, bet šeimininkas nei žvakės, nei lempos nežiebė. Vasaros metu, kada tokios ilgos dienos ir tokios trumpos naktys, žiburys žiebti buvo lyg nepadoru. Žiebki žiebki, mergužėle, šviesų žiburėlį. Žiebkie, mergele, man žiburėlį, klokie, mergele, man patalėlį. Mūsų uždavinys – žiebti mokslo šventovėj žiburėlį po žiburėlio, kad jų liepsnelė skaidrintų žmogui gyvenimą. Tamsiausiomis valandomis S. Čiurlionienė atkakliai žiebė mums viltį tikindama, kad tikrai pasimatysime. Viena paskui kitą žiẽbėsi lempos. Sutrūkusios pypkės parpė, geso ir vėl žiebėsi. Atmintyje žiẽbėsi ir geso seni atsiminimai. Toji mintis man ruseno dar nepravėrus akių ir vis stipriau žiebėsi. <span class="explanation">įdegus apšviesti vietą: </span> A šiandiej žiẽbėt gryčią? <br/>2. <span class="explanation">garsiai trenkti, kirsti</span>. Kad žiebs, tik žemė sudundėjo – ir dega troba. \| Žiebk žaibą savo ir išblaškyk jas. <br/>3. <span class="explanation">žibėti, spindėti: </span> Elektrinė lempa žiẽbia šviesiau už žibalinę lempą. \| Jau žiebia rugiai pavasarį žemei nuplikus, sniegui nubėgus. Nuo kilnių idealų, nuo drąsaus įkvėpimo žiebė mums iš akių spinduliai. Ans veizdėjo, kada pradės žiebties saulė. Aušra pradeda žiebties. <span class="explanation">imti žibėti: </span> Jis. dairėsi į jau visai betemstantį dangų, kur žiebėsi pirmosios žvaigždės. Nurimki! Te saulė nukrinta, težiebias danguj pazarai. Jos akyse žiebėsi apmaudas. Jaunoje, karštoje [Povilo Višinskio] širdyje žiebėsi ryžtas dirbti savo krašto žmonių gerovei. <br/>4. <span class="explanation">staigiai, stipriai smogti, kirsti, daužti, trenkti: </span> Žiebeĩ tokiam ausin ir mesk laukan. Žiẽba tam vaikuo – yr kaip žvėraitis. Kad žiẽbsiu lazda, tai tu nutilsi! Kad žiẽbsiu kada, ir kaulus pakratys. Kai žiẽbsiu gerai kartą, tada jis man nieko nebepadaris. Kad žiẽbė kumščia į snukį, tuoj raudoni burbulai išsivertė. Kap žiẽbė kakta į pilvą man, kad persiverčiau grabėj kelis kartus kūliais. Kad žiebiaũ kaktą – devynios bažnyčios pasirodė. Taip žiẽbė į ausį, net kepurė nulėkė. Baltrus, nelaukdamas antro kirčio, irgi už pinučio stvėrėsi ir žiebė seniui į galvą. Lįsk lįsk, kad jau žiebsiu tau į srėbtuvus! Kad karvė žiẽbė ragais! Sustoja [taurusis elnias], muistosi, įpykęs žiebia kanopa į urvinių skruzdėlių kupstą. <br/>5. <span class="explanation">blokšti nuo savęs, stumti, sviesti, mesti šalin: </span> Kap stversiu, kap žiẽbsiu į sieną, tai prilipsi! Eik tu laukan, ba aš tave kap žiebsiu, tai nereikės tau daugiau. Aš tavę kad žiebsiù nuo suolo. Žiẽbk, ką turi rankoj. Povilas užsimojęs žiebė iš visų jėgų, tačiau sviedinys nulėkė tiesiai į bulves. <span class="explanation">kristi žemyn: </span> Kap žiebė nuo stogo, tai net akys per pakaušį matyt. Lėkštė kad slydo iš rankos, kad žiẽbė žemėn ir susgurino. <br/>6. <span class="explanation">smarkiai ką daryti (pjauti, kirsti, eiti, važiuoti ir pan): </span> Jis platų pradalgį žiẽbia. Dabar kaip žiebsiu, tai iš karto skils pagalys. Jis palengva neina, kad žiẽbia, tai žiẽbia. Reikės žiẽbt kermošiun dviračiu, dabar kelias geras. Vos tik turkai sujudėjo šalčio prispausti, jau kad žiebėm, jau kad šovėm, rūta žalioji! <br/>7. <span class="explanation">godžiai, su apetitu valgyti, gerti: </span> Pridėjo visokių valgių, tai kad žiebiaũ šonus apsidaužydamas. Tu per daug žiebì cukrų. Sutartinai mirktelėjo vienas kitam ir žiebė dar po tris taureles, kol akyse pasipylė nebe žaibai, o tikros gaisų ugnys. Pinigų nei kiaulės žiebia, nei žąses džiuobia, i niekur nėr. Kunigo rankovė medų žiebia. <br/>8. <span class="explanation">atvirai, drąsiai, tiesiai sakyti, rėžti: </span> Jis į akis [tiesą] žiẽbia. Vaikas dar nuo žemės neatsiplėšė, o jau žiebia kaip per mitingą. Žiebk žiebk, be reveransų. <br/>9. <span class="explanation">taupyti, kaupti: </span> Žiẽbia žiẽbia, o vis tiek ubagas. <br/>10. <span class="explanation">dėvėti, vilkėti, avėti: </span> Jau du metu žiebù tuos batus. Tai žiebia kasdien su nauja suknele. <br/>11. <span class="explanation">skiepyti (augalus): </span> Daržininkas eina prie erškėtrožės ir žiebia jon rožę. <br/>12. <span class="explanation">galėti įžiūrėti, įstengti matyti. </span> <br/><b>apžiẽbti, </b>-ia, àpžiebė. <br/>1. <span class="explanation">apšviesti, padaryti matomą: </span> Apžiẽbk bažnyčią su žiburiais. Nes kaip saulė apžiebia debesis, teip garbė ir šviesybė dūšios padeivintos kūną, kurime gyvena, stebuklingai šviesumi ir švankumi daro. Savo žvake apžiebk manę ir šelpk savo malone. O kaip užtekėjo saulė, kuryji àpžiebė visus pagonis, jie teip labai apjako. <br/>2. <span class="explanation">išmokyti, apšviesti. </span> <br/><b>apžiebtaĩ</b>. <br/>3. <span class="explanation">įteigti tikėjimą, jo palaimą, šviesą, apšviesti: </span> Prisakymas Viešpaties … yra šviesa tiesos, apžiebiantyji visokią žmogų. Daros [eretikai] už ypačius mistrus, kurie nori viso pasaulio apžiebt ir pataisyt. [Jėzus Kristus] todrin pramintas yra žvake ir žibėjimu pasaulio, jog mokslu savo apžiebė tamsybes viso pasaulio. Nes jisai. visiems parodė tiesos aną šviesą ir saulę teisybės per Jėzų Christų, sūnų savo, idant nuog jo būtų apžiebti ir regėtų per jį. Kaip dvasia išminties [apaštalai] buvo apžiebti, zotag vėl stojos nužemintais. Dievas pats šaukia ant visos žemės … išgi Siono savo skaisčiausio, kursai apžiebia akis galiausia. Jisai yra saulė teisybės: o teip kuo arčiaus jop priartysies, tuo didžiaus apižiebtu būsi. Tu esi ugnimi, visados degančia, o niekad neužblėstančia, ir meile širdis apčystijančia, o išmintį apžiẽbiančia. Savo akis uždarytas laikė prieš skaisčią šviesą evangelijos, kuri jus iš visų šalių apžiebė. Ateik pas mus, apžiebk visus, duok su tavim stovėti, tikėt, kovot, laimėti. <br/>4. <span class="explanation">gausiai apdovanoti: </span> Kad apžiebė, tai apžiebė sūnus iš Amerikos. Prisiuntė, primarmino visokių gėrybių. <br/>5. <span class="explanation">praturtėti. </span> <br/>6. <span class="explanation">užgrobti: </span> Ponai visą svietą àpžiebė. <br/><b>atžiẽbti, </b>-ia, àtžiebė<br/>1. <span class="explanation">uždegti iš naujo, pradėti kūrenti: </span> Iškepus duoną, biškutį atžiẽbk pečių su gera lope. Ugnį atžiẽbti. <br/>2. <span class="explanation">žibant priartėti, atšviesti: </span> Žiūriu, šviesiukė atžiẽbia an mane. <br/>3. <span class="explanation">padaryti šukėtą, atšipinti: </span> Sniurgliui mat padavė dalgę – visą ant akmenis àtžiebė. <br/>4. <span class="explanation">greitai ateiti, atvažiuoti: </span> Kai tik sužinojo, kaipmat àtžiebė. Tokiuo arkliu netruksiu atžiẽbt. Jei tik atžiebdavo į kaimą jaunas leitenantas ar šiaip svetimas vyriškis iš laikinosios sostinės, jos jau nebemokėjo karvių melžti. <br/>5. <span class="explanation">atsiųsti. </span> <br/>6. <span class="explanation">pasitaisyti, pariebėti: </span> Atsižiẽbs karvelės, kai an velėnos išeis. I diedas atsìžiebė, i ana, kai pradė [jo] dirbt prie mėsos. <br/>7. <span class="explanation">akiplėšiškai atsakyti, atsikirsti: </span> Senelei nedrįso atsižiẽbt. <br/><b>įžiẽbti, </b>-ia, į̃žiebė. <br/>1. <span class="explanation">uždegti, įkurti, įpūsti: </span> Įžiẽbk žiburį, t. y. įpūsk. Palauk, tuojau įžiẽbsiu ugnelę, pasišildysim. Čia tamsė [je] kai kas švieta ten mun po tuo paloviu, kas čia? Pažiūriu, degtuką įžiẽbęs, aš nėko nematau. Iñžiebtos žvakės. Kalinauskas pakilo, užtraukė lango užuolaidą, rūpestingai ją apkamšė ir tik tada įžiebė kampe spingsulę. Kol įžiebiau šviesą, ji stovėjo šalia manęs, ir aš jutau jos kvapą ant savo veido. Senovėje naują pavasario ugnį įžiebdavo trindami sausas skalas. Senelė laužo skalas, kad būtų lengviau įžiebti užsiplaiskanojusį nulaužtą skalos galą. Čia mes deginome ugnį, ne skiltuvu skeltą, ne iš pinties įžiebtą. Valsčionių gyvenime jokios prošvaistės nematyti. Tokią prošvaistę įžiebsime mes, sukilėliai. Užsimetęs kailinius įsižiebė šviesą ir sėlino pirštų galais į priemenę. Įsižiebk, močiute, tris žvakeles. Ka tą maldą išskaitysat, jūsų ta kokia kibirkštelė bene įsìžiebs biškį <span class="explanation"> (gal imsite tikėti) </span>. <span class="explanation">imti šviesti: </span> Įsižiebė pirmutinė vakaro žvaigždė. <br/>2. <span class="explanation">įskilti, įtrūkti. </span>. Supleišėjęs, įsižiebęs. Įsižiẽbęs lango stiklas, bet dar stova. O tas ledelis toks tebuvo, kad arklys su padkava mynė, vien įsìžiebė. <br/>3. <span class="explanation">bakstelėti (ppr. aštriu daiktu): </span> Nestovėkiat teip artie pry duobės, kaip lengviai galiu su savo aštru spatu į koją įžiebti. <br/>4. <span class="explanation">labai užpykti, įsižeisti: </span> Atrodo, ramus ramus [Vaižgantas], bet greitai įsižiebdavo. <br/>5. <span class="explanation">sukelti didelį norą, paskatinti: </span> Kristus imasi iniciatyvos gyvenimą įžiebti ir jį įžiebia savo sakramentais. Ir iškentėjusioj mano krūtinėje meilę įžiebei šalies begalinę. <br/>6. <span class="explanation">galėti, pajėgti valgyti, gerti: </span> Toki rūgštūs tie barščiai, kad įžiẽbt negalima visai. Ką tik gali tą kavą įžiẽbt – tokia karšta. <br/><b>išžiẽbti, </b>-ia, ìšžiebė<br/>1. <span class="explanation">suvalgyti: </span> Išžiebė visą [mėsą], ir tiek. <br/>2. <span class="explanation">būti įskilusiam, persprogusiam: </span> Bulvės išsižiebusios, lygu veizėte veiza. <br/><b>nužiẽbti, </b>-ia, nùžiebė. <br/>1. <span class="explanation">padaryti ką šviesų, nušviesti: </span> Mieste šviesu vakarais, abu gatvės šonai nužiebtì. Arimai, arimai, o suverstos žemės luitai tviskėjo nužiebtais šonais. Sunki mintis nužiebė per galvą. <span class="explanation">tvieskiant sunaikinti: </span> Nebūs obulų – žiebai žiedus nùžiebė. Ai ligos, kad jas kur perkūnas nužiebtų̃! <br/>2. <span class="explanation">smarkiai ką padaryti (užmušti, nukirsti, nupjauti): </span> Paleidęs pagalį nùžiebiau vištą. Vieną medį imsiu ir nužiẽbsiu, matysiu, kas bus. <br/>3. <span class="explanation">greitai ir triukšmingai nuvažiuoti, nueiti: </span> Piršliai per mūsų sodžių nùžiebė. Per valandą ir nužiẽbsi pas daktarą. Per miestelį kad nùžiebė! <br/>4. <span class="explanation">apimti kokiam jausmui: </span> Piktumas [vyrą] nužiebė nuo galvos ligi kojų pirštų. <br/>5. <span class="explanation">pagrobti, pavogti: </span> Nėr žinios, kas tą mano arklį nùžiebė. <br/><b>pažiẽbti, </b>-ia (pàžiebia), pàžiebė. <br/>1. <span class="explanation">pakurti: </span> Pažiẽbk pečių, kad būtų šilčiau, t. y. pakurk. Pàžiebiau pečių ir užteks [šilumos] pyragam kept. Reik biškį pažiẽbti ugnį. Reik kelis pagalius atnešt ir pažiẽbt. Sąžinia yra anoji šviesa, kurią Dievas ant mūsų paspendė ir širdyse mūsų pažiebė, idant mums vestų kelią ir parodytų, kas gera, kas pikta. Reikės pirtis pasižiẽbt. <br/>2. <span class="explanation">padegti, sukelti gaisrą: </span> Gerai, kad svirno nepažiebei. Pažiebė pono namus ir tvartus. Guli išsitiesus, nor tu ją ugnia pažiẽbk! Sėdi, nepadeda dirbt, nor tu jį pažiẽbk! Rėkia, nor tu jį pažiẽbk! <br/>3. <span class="explanation">padaryti spindintį, nušviesti. </span> <br/><b>papažiẽbti, </b>-ia, papàžiebė. <span class="explanation">įžiebti: </span> Važiavom Trobosna per Pagaujėnus, tai buvo jau papàžiebta visur ugnės. <br/><b>paržiẽbti, </b>-ia (par̃žiebia), par̃žiebė. <span class="explanation">greitai, triukšmingai parvykti (pareiti, parvažiuoti): </span> Jau par̃žiebia ir Jonas, net kibirkštys skyla. Ar jau paržiebì? <br/><b>péržiebti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kurti ugnį, perkurti, nedaug pakūrenti: </span> Péržiebk pirtį, ir bus gana. Kūleliu bet péržiebė pečių. Kamaros daug kūrent nereikia – paržiebei, i gerai. <br/>2. <span class="explanation">įausti siūlą į audeklą: </span> Páržiebk baltu siūleliu, būs audeklas linksmesnis. <br/>3. <span class="explanation">perskilti, pertrūkti. </span> <br/><b>pražiẽbti, </b>-ia (pràžiebia), pràžiebė. <br/>1. <span class="explanation">nedaug pakūrenti, prakurti: </span> Reik biškį pražiẽbti – kokios arbatos užkaisu. O tu man ugnies nedraskyk, – ūsais prasižiebk, kad toks gudrus. <br/>2. <span class="explanation">prašvisti, imti šviesti: </span> Saulė šiandien kartą pro debesis pràžiebė. Įsiveizdi darbas Evangelijos nei kokia mažynika žvaigzdelė, tamsiausios nakties gūdume pro plyšį juodos debesies pražiebianti. <br/>3. <span class="explanation">greitai praeiti: </span> Ji pro mane pražiẽbdavo kaip žaibas. <br/>4. <span class="explanation">perskilti, praplyšti, persprogti: </span> Prasižiẽbęs obulas greitai supūna. \| Tik ką prasižiẽbusios bulvės, t. y. pradygo ir nušalo. <br/>5. <span class="explanation">kiek prapjauti, pjaunant atverti: </span> Pràžiebiau kiaulę, bet nečiepijau: lai dvesa muno neprieteliuo. Landuonę pražiebsi su skustuvu. Vilimas tą auguonį pražiebęs, išspaudęs tus nuodus. Jis su peiliu jam tikt mažumą kaktą pražiebė. <br/>6. <span class="explanation">smūgiu padaryti skylę, pramušti, praskelti: </span> Adomienė, priėjusi prie sienos, piktom akim žiūri į apiplyšusius popierius, tarsi norėdama kakta pražiebti. <span class="explanation">prakąsti: </span> Pražiẽbti su dantimis. <br/>7. <span class="explanation">pralavinti, praprusinti: </span> Pelūzė rūpinos protą savo vargingo bendro truputį pražiebti. <br/><b>prižiẽbti, </b>-ia (prìžiebia), prìžiebė<br/>1. <span class="explanation">pridėti malkų į ugnį, prikurti: </span> Prìžiebiau ugnį, t. y. prikūriau. <br/>2. <span class="explanation">daug ko pridegti: </span> Prìžiebia balanų, ir šviesu. Prìžiebė žvakučių. <br/>3. <span class="explanation">galėti matyti, įžiūrėti: </span> Aš to be briliaus neprižiebiù. Akys nežiba gerai, neprižiebia gerai. Dieve, duok prižiebt. <br/>4. <span class="explanation">prisikimšti ką pilną: </span> Vaikas prisìžiebė pilną burną, nė išrėkt negali. Grąžtas prisižiebė pilnas skiedrų. <br/>5. <span class="explanation">leisti prisirinkti nešvarumų: </span> Reikia valyti ir dulkinti drabužiai, neduoti prižiebti panagėms. <br/>6. <span class="explanation">prisigrobti: </span> Brolis – ką kunigu – mirė, tai gana prisìžiebė nulėkus, o vis maža. Daug pinigų prisìžiebė. <br/><b>sužiẽbti, </b>-ia, sùžiebė<br/>1. <span class="explanation">užkurti, uždegti, įžiebti: </span> Sužiẽbk ugnį dėl išvirimo vakarienės. Žvakę sùžiebė. Ir štai keli inteligentai lietuviai sužiebė anapus Nemuno pirmąją ugnelę Lietuvai gaivinti. Tu mudviejų dangaus žvaigždele, sužiebk šviesiau jo širdyje tą savo skaidrų spindulelį. Stelgiat sužiebti gaisrą ir apšviesti tamsybę tėvynės!. Tujau susižiẽbsu ugnę i pasikaitinsu valgyti. <br/>2. <span class="explanation">daugelį įžiebti, užžibinti: </span> Sužiebė visas žvakes bažnyčioj. Tai dar gudri boba, kad jy susieškojo kur šviesą ir sùžiebė visą šviesą. An altoriaus visa dvylika žvakių degė, sužiebė. Pagaliau sužiebė žvakeles. Kas jų žibėjimas, kas puikumas! Atejo klapčiukėlis žvakelių sužiebti. Šventa gabėta, sugobta gobėk, sužiebta žibėk. Vakaras jau žvaigždžių tūkstančius sužiebė. <br/>3. <span class="explanation">sukirsti, užduoti: </span> Redaktorius taikstosi į kurį čia smilkinį spaudos darbuotojui skaudžiau sužiebti. <br/>4. <span class="explanation">susigrobti: </span> Lekia, lekia, mano, ka viso svieto auksą susižiẽbs. <br/><b>užžiẽbti, </b>-ia (ùžžiebia), ùžžiebė. <br/>1. <span class="explanation">uždegti šviesą, įkurti ugnį: </span> Ažužiebiu. Užžiẽbk žiburį, t. y. įžiebk. Užžiẽbsim ugnę, tai matysim. Ugnės ùžžiebtos, jau tamsu. Žùžiebė žiburį. Anas ugnį <span class="explanation"> (žiburį) </span> ažùžiebė. Šviesu, kap ažùžiebia. Ka puodą deda pečiun, degtukus ùžžiebia. Tik iškilmingesniais atvejais kiemsargio būdavo užžiebiama vos spygsanti lemputė, jo nuolat dabojama ir prisukama. Užžiẽbkie, motule, tris žvakeles, žiūrėsim martelei in akeles. Mergele, žužiebk ugnį, padabok mano ausij. Aš paprašyčiau jaunųjų brolelių, kad jie užžiebtų nors tris žvakeles. Ùžžiebė jau jam žvakę <span class="explanation"> (marina) </span>. J. Jablonskis rado tenai jau rusenančią lietuvių tautinio atgimimo liepsnelę, užžiebtą jauno studento. Jam tamsu, tai jis užsižiẽbęs kelis pagalius ir kūrina. Mes neturim kuo užsižiebt lempos. Tiek žmogaus nusgyventa, kad nė lempelės nebeturi ažsižiẽbt. Užsižiẽbęs žiburį, ėmė skaityt. Užsižiebė lempą ir išėjo padabot žirgo. Užsižiebk žvakes ant didžiojo altoriaus ir visą laiką melskis. Jo širdyje jau užsižiebė šviesos spingsulė. Atrodė, jog mano galvoje siautėjo vėtra, kuri tuoj pat užpučia vos užsižiebusią mintį. <br/>2. <span class="explanation">įteigti tikėjimą, jo palaimą, apšviesti: </span> Šventa dvasia, … užžiebk šviesiai ūmus mūsų. Dvasia šventoji, širdeles mūsų jau užžiebk … godnai. Dvasia šventoji yra siunčiama bažnyčiosp nuog Tėvo ir Sūnaus ir yra pašventintoji, priverčianti ir apšviečianti širdis, užžiebianti jūsump naujus pajudinimus Dievui. <br/>3. <span class="explanation">padaryti paraudusį iš gėdos, išmušti raudoniu: </span> Kap tep pasakė, tep ir ùžžiebė visą. <br/>4. <span class="explanation">užsimauti: </span> Taigi nepadoru, grynas <span class="explanation"> (nuogas) </span> vaikšto, nors triusikelius ažsižiẽbt.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

atžiebti

#