atžeisti

.
žeĩsti, žeĩdžia, žeĩdė.

1. daryti žaizdą: Žeiste įžeista jo ranka nuo įpjovimo, įkirtimo. Žeidžiamasis įnagis. Rusų kare jam žeĩdė pirštą. Koja užšala ir teip dega, o dėl to, kad ana y [ra] buvusi žeistà. Patsai gubernatorius žeistas vos ant trečiuoju žirgu beišsprūdo. Pasiekus pūdymą, aštrūs grumstai žeidė jo kojas. Stirnos nagai ją prakala, bet aštrios plikšalos žirklės žeidžia grakščias dailių žvėrių kojas. Aniolus Ponas paskirs savo, id tavęs visame daikte saugotų, naktį ir dieną tave nešiotų, o akmuo kojos tavo nežeistų. Išaugo trys šakos, labai žeĩdžiančios. Per takus idant tekėtumei, o akmenimi kojų nežeistumei. Žeidžiuosi. gadinti kokį vidaus organą: Rūkydamas plaučius žeidì. Visi jo plaučiai žeistì, išmarguliavę. gadinti kokį paviršių: Įleisdama tulę nežeisk medžliepio. Kaip stiklas stovi nežeidžiamas nuog saulės šviesybės, taip esti nežeistas čystumas Marijos mergystės. Saulė nežeid niekados stiklo pereidama, taip pana čysta rados Jėzų gimdydama.

2. daryti, kad dėl žaizdų, ligų, kontuzijų būtų prarasta sveikata, žaloti: Žeistas, ronytas. Nežeistas. Žeĩdė mane labai paskui ties Mugdenu. Jį tai, žinai, per karą žeĩdė. Sprogo granata, užmušė avį, mama buvo netoli, bet jos nė nèžeidė. Buvo žeĩstas vieną kartą. Paršautą koją turėjo, du arkliu nušavę, i žando galas nugreibtas – o teip nèžeistas. Kare žeĩstas yra, subinę atkišęs eina – karo invalidas. Kare buvau vieną kartą žeĩstas. Žeĩstas jis buvo, skeveldras ėmė iš kojos. Tų kryžeivių visu didžiasis darbas buvo kariauti su turkais, o krikščionis nu jų saugoti ir žeistus špitolė [je] gerbti. Grybšis tas sveikatą žeidąs, širdį pykinąs. Idant sveikų juo neliestų ir sveikatos jų nežeistų. Atimta galybė veliniui, idant žmonių nežeistų nei žudytų. Meldžiami svetimtaučiai, pasigailėkite mūs kalbos ir jos taip nežeiskite!. Aš žeidžiuos, t. y. trūkį arba ligą gaunu.

3. kelti fizinį skausmą: Sėdžiu miesto sode alkanas ir basas, pučia šaltas vėjas, žeidžia kojas rasos. Mūsų dienų civilizacija tik kūną žeidžia, o sielą stiprina ir plėtoja. Jėzų žeidė sopulingai, koliojo neteisingai, kad iš kūno kraują liejo ir plakt smarkiai pradėjo. teikti nemalonų fizinį pojūtį: Ausį žeidžiąs triukšmas. Ir žuvėdrų nesimatė, ausis žeidė vien gedulingas jų sparnų šnaresys. Prie šiaurietiškos pilkumos pratusias akis žeidė skaisčios spalvos.

4. kelti dvasinį sopulį, skausmą, užgauti, skaudinti: Tai man žeidžia. Kam žeidì savo motiną? Gal ne tiek giliai, bet gana skaudžiai Krėvę žeidė ir seno tėvo antros vedybos. Gyvenimo apsireiškimai džiugina mumis ir žeidžia. Te metai žeidžia, te metai gydo, te vienas mirksnis žudo mus. Ką tenai darysi …, jei ik mirštąs žeidei šitą, kuris tave tur sūdyt. Nuog piktybės … žala plūsta ir mumus, ir tiemus, kuriuos žeidžiame. Metas, kuriuo kas Dievą žeidžia. Murmeno veidmainiai žydų ir žeĩdės ižg to.

5. kėsintis į garbę, niekinti: Džiaugiasi, nės nežeis jos samdininkas, nesiurbs jos kaip dėlė nuomininkas. Net ir žeisti mane drįsti čionai užsidaręs?!

6. ardyti, gadinti kokią teigiamą dvasinę ar fizinę būseną, potyrį: Garbe, šlove žeistas. Tatai žeidė mano ambiciją. Gėrio ir laimės troškimas, kad ir kaip jis nebus žeidžiamas ir mindomas, pasiliks ir žvaigžde spindės tolimame danguje. Jūs žeidžiate jausmus ir brangųjį tų vakarų prisiminimą. Kad jisai pradeda žeisti gražių žmonių gerą garbę, baisu klausytis! Kas padarė doros žeidžiamą veiksmą, yra baudžiamas. Šlovės artimo nežeisdamas.

7. kenkti: Melskitės už tuos, kurie jus žeĩdžia ir persakioja. Mes daugiausiai to trokštame ir to prašome, kas mus daugiaus žeĩdžia ir žalą daro. Jei Dievas už mus stov tūžbosa, tai mus nei velnias, nei pekla, nei šiaip negal kas žeisti.
 
dū̃šią žeĩsti daryti, kad sielvartautų, kelti širdgėlą, nerimą, jaudulį: Bet tol sunkiaus dūšią žeidžia, kad ją aklą daro.
šìrdį žeĩsti daryti, kad liūdėtų, jaudintųsi, kelti nerimą, teikti sielvarto, širdgėlos: Daumantas šiandien broliui širdį žeidžia. Anie vaizdai praplaukia pro akis giliau nebežeisdami širdies. Ka [s] norint širdį tavo žeĩdžia, arba griežia, kas norint tave spaudžia.
apžeĩsti, apžeĩdžia, àpžeidė. sužeisti: Šonų lazdomis nedaužytie, nes tai vis gadina ir apžeidžia arklį. Apsìžeidei – tujau pat pagreibei vortinklį, apvyniojai, kraujį užstabei.
atžeĩsti, atžeĩdžia (àtžeidžia), àtžeidė. atnaujinti žaizdą: Atžeisti sopulį, žaizdą. Àtžeidė man roną. Kap aš valgau abuolį, tai aš àtžeidžiu, vis šašą numaunu. Àtžeidžiau votį, daviau in kampą, tai net kraujas ej [o]. Pirštą atsìžeidžiau.
įžeĩsti, įžeĩdžia, į̃žeidė.

1. padaryti žaizdą, sužeisti: Įžeistas, suronytas. Jis galvoj į̃žeistas. Įžeista sūnaus koja su peiliu, su kirviu, t. y. įkirsta, įpjauta, įbrėžta, numušta. Bet tuo tarpu įžeistas nu jo paties žemaitis tame įkaitime krūtis jam ragotine parvėrė. Jūs pjaudamys įžeidat [bičių] motiną, nu ko paskui visas aulys prapula, o jūs patys nežinot, dėl ko. Du pasažieru (keleiviai) sunkiai suronytu, trys lengviai įžeisti. Čionai jis gyvolius kiek tikt galima įbaugina arba ir kokį nors iš jų įžeidžia. Idant nepažeistumbei ant akmens koją tavo. Štai daviau jums galybę, idant mintumbit ant žalčių ir ant kurklių, ir ant visos galybės neprietelių, o nieko jūsų neįžeis. Šitame mūšyj buvo ir Judas, Joano brolis, įžeistas, bet Joanas vijo neprietelius iki į driūtąjį miestą Kedron. Aš prapuolusią suieškosu ir paklydusią parvesu, įžeistąją apraišiosu ir negalinčią pridabosu. Kokius mums sopulius daro ugnis mūsų kūną įžeisdama. Ugnis skruzdėlei neužkenkė, ji pasiliko visiškai neįžeista.

2. įkirsti, įkapoti: Už tai, kad tu teip daug augančių medžių girio [je] su kirviu įžeisdamas supūstyjai, tu, kol svietas stovės, turėsi kaip kuolas tvorą laikyti. Kiti link labiausiai tokius lapus, kurie yra aptekę medaus rasa ar miltine rasa, plėšyti nu stiebų įžeidant žievę stiebų. Liepikė, žals medis, žaliuoja gražiai, jei kas ją įžeidžia, pavysta ji tuoj. Kad liulant ir tekant sulai atsikirs jų. šaką ar įsižeis, tujau ištrykšta tiršti sakai.

3. sugadinti, suardyti: Tu savo butą iš vidaus ir iš viršaus taipo budavok, kad ugnis jį negalėtų įžeisti. Įžeistas, pagadintas. Neįgadintas, neįžeistas. Nenori tada Dievas įžeist jo liuosybės. Nepavelijo Stanislovui išmesti pečiaus iš pirkčios (stubos), kurioje visų akys nuo dūmų buvo įžeistos.
įžeistinaĩ.

4. užkrėsti, susargdinti: Pagadinu, įžeidžiu liga kokia. Įžeidžiu, įnešu maran.

5. konkrečiais poelgiais ar veiksmais sukelti dvasinį sopulį, įskaudinti: Aš labai atsiprašau, jeigu Tamstą į̃žeidžiau. Sako, į̃žeidžiau vaikiną be reikalo, nepamatęs darbo. Įžeidą̃s žodis gilie įsmenga, negal užmiršti. Toks jo pasielgimas tėvus ir seseris skaudžiai įžeidė, ir tėvai nutraukė sūnui teiktą ligi šiolei paramą. Aš tą dieną pasikarščiavau ir įžeidžiau be reikalo tėtušį. Tai reikštų skaudžiai tą merginą įžeisti, atsidėkoti užgaule už jos gerą širdį bei rūpestingumą. Man skaudu, kai mane žemina, įžeidžia, niekina. Jis įžeidęs visus aktorius ir griaunąs teatrą. Visus atžagariai žodžius verčia mano, rūpindamys mane įžeist kaip primano.
įžeĩdžiamai. Adomas įžeidžiamai nusijuokė ir nuėjo. Moterys tiesiog įžeidžiamai nusisuko nuo Anės.
įžeĩdžiančiai. Jis dingsta ir dar taip skambiai, taip įžeidžiančiai nusijuokia. Jis buvo labai įsižeidęs, bet apie tai daug nekalbėjo. Kreivėnas neįsižeidžia, kad jauni iš seno pasišaipo, – įpratęs. Dabar įsižeidė visos moterys, o Jūraitienė užsidegė kaip liepsna. Rado ką į padanges kelti, – prapliupo [šarka] rėkti nuo tvoros, įsižeidusi, kad varnėnas šnekutis nekreipia į ją dėmesio.

6. paniekinti (esant abstrakčiai situacijai): Jis mano garbę į̃žeidė. Įžeĩsti kieno jausmus. Popas sako, kad jau čia įžeĩdžia pravoslavų tikybą, o šitas ginas, kad nieko. Ji labai mane užgavo, kalbėdama įžeidžiamus mano garbę žodžius. Aš pasakysiu, kad paminklas įžeidžia tiesą. Kur įžeidžiama žmogaus savigarba, iš ten stengiamasi pabėgti. Širdis įžeista ir apsmūtnyta jaučias. Jis metėsi kovų ugnin su įžeistos širdies aistra. Mes skepetą užsidėsim ant atvirosios ronos savo įžeistosios širdies ir savo peršulius dantis sukandę kęsim. Gelbėk, kad jie. prapuolusias aveles suieškotų, įžeistąsias išgydytų.

7. pažeminti, parodyti nepagarbą: Jie tikėjos iš manęs kokį juos įžeĩdantį žodį išgirsti. Šis žodis kalbos bendrų ne tik neįžeisdavo, bet, priešingai, atrodė švelnus ir intymus. Negalvok, kad ta kalba būtų mane įžeidusi. Įžeisite valstybę – aš sargybą pašauksiu. O įžeisit karalienę – aš pats nubausiu. Mes dar neparašėm, kad jis mane įžeidė ne tiktai žodžiu, bet ir veiksmu. Žalčio, angio pekliškojo, skaudžiai esam įžeisti.
nužeĩsti, nužeĩdžia, nùžeidė. įžeisti 5: Viešpatį Dievą nužeidžiau.
pažeĩsti, pažeĩdžia, pàžeidė.

1. sugadinti kokį nors paviršių (ppr. augalų): Kriaušių lapus dažnai pažeidžia kriaušinė erkutė (Eriophyes pyri), serbentų pumpurus – serbentinė erkutė (Eriophyes ribis). Įdirbant sudygusių bulvių tarpueilius dažnai pažeidžiamos šaknys ir bulvienojai. Pilkasis puvinys pažeidžia įvairias antžemines augalo dalis. Baltagūžių kopūstų parenkamos vidutinio dydžio, kietos, apskritos, nesuskilusios, kenkėjų nepažeistos gūžės. | Krito jie. su didele audra, sugrūdo rugius, kviečius, pažeidė dobilus.

2. padaryti žaizdą, sužaloti, užgauti: Ana su stiklais pažeidė sau koją ir raiša. Čia i pàžeidė tą veiduką. Įsikirtus arba įsipjovus reik tept opą ką tik pažeistą, tuoj užgis be jokio pūliavimo. Karvę nuvedžiau pančiuoti į ganyklą, ta puolė an munęs, sulaužė kojas, strėnas pàžeidė. Bet štai nauja nelaimė: pastarą vainiką dedant nukrito Staponas ir pažeidė koją. Darykiam, kaip pažeistas žmogus daro, kuriam insigavo ing jo žaizdą pikta męsa. Jisai pažeistas žaizdomis yra drin kreivumų mūsų. Žaizdos buvo rankose ir kojose, tai yra, ant vietų gyslotų ir kauluotų, kurios didžiausiai sopa pàžeistos. Idant nepažeistumbei ant akmenes kojos tavo. Adant niekad nepažeistumei prieg akmenį kojos savo. Buvo pažeistas ragotine. Ir nešios tave ant rankų, idant kartais nepažeistumei kojų savo ant akmeno. Nabagas buvo rankeles pasižeĩdęs. Aš buvau į nugarą pasižeĩdusi. Jis nupuolė ant žemės kaip į plunksnas ir nieko nepasìžeidė. Vienok tuo čėsu padarysiu Jerusalemą, jeib būtų akmuo naštos visiems pulkamus, visi, kurie tą norės nukelti, jo įsipjaus (pasižeis). Vaikai … žaisle dažnai pažeĩdžias.

3. pakenkti sveikatai, sužaloti: Pažeistų̃ daug buvo: i vyriškų, i moteriškų. O vienas griausmas i pàžeidė vyrą. Žemaičių, Pilėnų apgynėjų, vos pusė gyvų teliko, o trečia dalis nepažeistų; priešų tačiau tebebuvo daug it skruzdžių. Tik, minau, saugokis, kad, sau kakalį kurdams ir pasikepdams ką bei skanų viralą virdams, nei save patį, nei kitus draugus nepažeĩsi. Pažeistą kanaunyką nuvedė į klioštorių. Mūs vadas guli sunkiai pažeistas. Pagriebė tie žmogžudžiai ginklus ir ėmė kariaut, bet tie ginklai anų nė vieną kareivį nepažeidė, o tuos žmogžudžius visus išmušė. Aš buvau pažeistas ir tikau ing kalinį. Mano Dievas savo angelą siuntė, kursai nasrus levų užlaikė, jog anys mane nepažeidė. Mes jūsų ir prietelių jūsų nepažeisim. Kada vyrai susibars ir pažeis nėščią moterį, jog jos vaisius patriks, vaisių negyvą paves. Jautis pažeidžia susiedo savo jautį. Tada velnas, pametęs jį vidun jų, išėjo iš jo nieko jo nepažeidęs. Ir pro visą žemę ant smerties pažeistieji atsidus. | Kam pažeidei karvę spardydamas, mat turėjo išsimesti. Ar arklius tau pažeĩs, ar ką bevažiuojant, ir bėda bus. O tėviške, tu šiandien pažeista labai giliai tau įsmeigto į širdį kalavijo.
pažeĩdžiamai.
pažeistinaĩ. Nepažeistinai. Sako, ka ben [t] nepasižeĩsčio, kol parvažiuosiu numie. Nepasižeĩsk berišdama rugius. Kraujais spjaudo: būs gavęs kame pasižeĩsti. Pasižeisi lygu Vorelėnė su nėriniais (megzdama) . Fabrikėse pasižeidusieji darbininkai … pašalpą gautų. Jei kas vaikščioja dienoj, nepasižeis, nes reg šviesybę to svieto.

4. sutrikdyti kokio organo (ar organizmo) funkcijas: Anie paršvietė i sako: kaulas nepàžeistas. Pažeidė paukšteliui sparnelį. Skausmas atsiranda pažeidus juntamųjų nervų galūnes. Beprotis dėl to beprotis, kad jo smagenys pažeistos, pagadintos. Kūnas negalę kokią turi aba yra pažeistas, tuojaus kaip primanus ieško vaistytojų, kurie jį gydytų. | Medžiai per šaltį paiškadyti, pažeistì. Akis pasižeĩsti.

5. patrūkinti sunkiai dirbant: Nedėk tiek daug tų medžių, pažeĩsi, juk kas čia dar tė [ra] – vaikūkštelis. Ką tu darai, nebekrauk, pažeisi ir arklį beveždamas. Sunkiai keldamas pasižeĩsi, t. y. ligą gausi. Nekelk tokio didelio maišo – pasižeĩsi. Vaikali, o kur čia tribini tokį sunkį daiktą, be da pasižeisi. Neduok sunkį darbą, ka nepasižeĩstų. Jug pasižeĩsi teip sunkiai bedirbdamas. Draugams parspėjant, kad par daug tankiai ir ilgai žmones mokydams nepasižeistum, liuob atsakyti: „O kam derės mano sveikata, jei nedarbuosuos“. Plunksnas beplėšydamas nepasižeĩsi. Slinkis visumet pasìžeida (tingi kelis sykius eiti, tai neša didelę naštą) .

6. nusižengti nustatytoms taisyklėms, dėsniams, įstatymams: Namų įstatymo, matyt, niekas neturėjo teisės pažeisti. Pažeidė neutralumą. Jos sienos buvo pažeistos, o miestai bombarduojami. Anglų laivai yra pažeidę Albanijos teritorinių vandenų suverenitetą. Esi kaltas paslušnystos … urėdui …, kursai nepažeistų valios ir įsakymo Pono tavo.

7. suardyti nusistovėjusią (ppr. abstrakčią) sistemą, struktūrą: Sandams kaitaliojantis vietomis, viso vardo semantika negalėjo išlikti nepažeista. Pažodinis bet kurio posakio ar konstrukcijos vertimas, kuriuo pažeidžiami lietuvių kalbos sintaksės dėsniai, negali būti pateisintas. Dėsninga jambo akcentų kaita nepažeidžia žodžio kirčio. Nepažeidžiamas ir masės skaičių balansas. suardyti nusistovėjusią dvasinę būseną: Ir vis dėlto tas jo atsargumas pasirodė lengvai pažeidžiamas. Pusiausvyra bus pažeista.

8. pažeminti: Garbę pažeidžiąs. Bet lenkų karaliaus pažeista garbė. Pažeisti garbę tų, kurie jos neturi, negalėjau. Tavo gerą vardą būtume pažeidę ar šlovę nuplėšę. Saugokis, idant tu ją. svietui paduodams neapbjaurintumbei arba pažeistumbei.

9. įžeisti, nuliūdinti, įskaudinti: Maža, išgąsdinta, mirtinai pažeidžiama, stojusi akis į akį pati su savim, – ji buvo drąsi, nenugalima, atradusi savo tikėjimą. Žmogus jis be galo jautrus ir pažeidžiamas. Dievo meilė mus pažeidžia, mums ir atleidžia. Didžią mintį žadintis paėmęs, meta išvydęs, kad gal pasižeisti.

10. prigauti, suvedžioti, suvilioti: Pàžeidė mergą. Jei tu mano dukteres pažeisi alba kitas moteris priimsi ant mano dukterų …. Už karalių ir poną muno ant amžio aprenkuos, prižadėdams tau čystatą nepažeistą.

11. papiktinti: Sąžinę pažeisti. Ach, Dieve, tave didžiai pažeidžiau. Žinau sunkius griekus mano, pažeidžiau gėrybę tavo. Kuo eš tave pažeidžiau, sakyk. Bevelyt numirt neg jį pažeĩst kurime daikte. [Magdalena] nuodžiomis savomis sunkiai pàžeidė [Viešpatį]. Žodžiais alba darbais pažeistas yra. Esmi kalti ir pažeidėm majestotą tavo šventą tūlais griekais. Iš tikros širdies gailite, jog pažeidėt teip gerą Poną savo. Baisu antai buvo, kada V. Dievas nuodžiomis žmonių pažeistas paskandino visą pasaulį. Jei esi mažesnis, o neesi vyresnis ant nė jokio urėdo nuog pono savo, rūpinkis, idant … nepažeistumbei artimo nė jokiame daikte. Idant … bjauriais darbais kitų nepažeistumbime. Pažeistas yra dėl neteisybių mūsų, sutrintas dėl piktybių mūsų. Visas gėrybes to svieto ir prietelystes visų žmonių afieravotumėt, idant kiek tiek prietelystę dieviškąją pažeistumi.
pažeistinaĩ. Be pažeidimo, nepažeistinai. Brolis tavo pasižeidžia, arba pasipiktina, arba pasilpsta. Argi tai P. Dievas pasižeid grieku?

12. padaryti nuodėmę, nusidėti: Tavęsp, o mano, šaukiu, sutvertoji, klausyk, pažeistos dūšios gydytoji. Dūšios nepažeidęs, kūno nepažyvysi.
prasižeĩsti, prasižeĩdžia (prasìžeidžia), prasìžeidė pasidaryti žaizdą: A prasidauži, a su kirviu prasìžeidi – sukraus užpili.
sužeĩsti, sužeĩdžia, sùžeidė.

1. sužaloti, pakenkti sveikatai: Bet teip jau kaži kokių mūšių nebuvo, kelius ten sùžeidė. Surado miške, jau sùžeistas, kraujo nubėgo daug, i tujau mirė. Nu sakau, ka muno tas arklys y [ra] toks sùžeistas. Kiek užmušo čia dabar, nu ir negirdėti, ar daug sùžeidė. Po tam muni sùžeidė, muno ranka ta sukuntūzyta (kontūzyta) buvo. Sùžeistas žmogus – ne priešas, nekankinkiat. Kitus iššaudė, kitus sùžeidė, kai parbėgom, ta tiktai keturi. Mane buvo sužeĩdę. Karves atradom [po karo]:
tai vienai pienas uždegęs, kita sužeistà. Jo smertinai nesùžeidė, sugydė. Jis mokėjo kariaut ir išbuvo nė nesùžeistas, nė nenušautas. Sùžeistas smagiai, visi dantys išmušti. Kap devės vaikas, kraujas iš burnos nuejo ir nugarelę sùžeidė. Jum nežinoma – aš gi sùžeistas. Jie važiuot atvažiavo i sùžeistą atsivežė, tai kraujo balos liko. Ir aš buvau in karo, sùžeistas ir visa, al grįžau. Tę mane sùžeidė – koja medinė. Jį liūtas nutvėrė ir jį baisingai sužeidė. Mes gavom susišaudyti, sùžeidė muno draugą. Mėgenau šauti, bet laimingai, nėko nesùžeidėm. Su tuo šaudymu i tus briedžius kartais sùžeida anus. Kap šernas sùžeistas tik būna, tai jis puola, o kap nesùžeistas – tai nieko. Pastrauk, kad nesužeistáu. Ponas sužeidė Vincelį – petin teko kulka. Vėl žmonės paistėja: Panevėžys esąs pilnas vokiečių sužeistųjų. Į tankumynus ir lieknų samanas skubinosi numirti sužeistas žvėris. Kartais ragana žmones sužeidžianti ar visai užmušanti pasivertusi gyvuliu (ožka, kiaule, kale). Iš susimušimo tuomi ant ūlyčios pasidariusio yra keli žmones sužeisti tapę, o keli ir smertį gavę. Tinginys visuomet sužeistas. Jau vieniuoleka kilometrų aš su dviračiu liuobu nuvažiuoti i vis tiek nė aš nėko susižeĩdusi esu, nė kits ant munęs antvažiavęs. Paskiau tas vaikiukas, sūnus, susìžeidės. Kap striktelėjau nuog ratų, ir striktelta, ir susìžeidžiau. Teip skaudžiai susižeidus buvo. Aš pagalvojau, kad ana susižeĩs su stiklais. Šiaip nesusìžeidė nė vienas, tik apsidaužė. Aš pats dirbau prie statybai, susìžeidžiau, tai ankalbėjo arklius imt. Arklelis šoka, susižeĩdžia. Jei kelionėje susižeisi ir neturėsi dezinfekuojančios medžiagos, drąsiai dėk prie žaizdos kiminines samanas, nes tai beveik sterili medžiaga.

2. padaryti žaizdą kokiam organui: Su kirviu sužeidė jis sau kojas. Šonas išdraskytas, ranka sužeistà. Karvė sùžeidė kelį. Mane sužeidė į ranką. Visa tavo tauta pažino tikrą Dievą ir laiko apkabinusi jo sužeistąsias kojeles. Sužalojus audinius sužeidžiamos ir kraujagyslės. Jam sužeistà yra galva: jis tę virto kaži kaip. Genint pušį atšokęs stripangalis sužeidė koją. Visas kūnas sužeistas, sukruvintas. Medis tokis daiktas: sùžeistas apteka smala ir tep būna. Kaip tą koją susìžeidė, teip pirmu nejautė iš pradžių. Ar jie tę susìžeidė mažu kada tas kojas. Ar įsipjovei, a dar ką susìžeidei, kad su tais vaistais galėjo išgydyti greičiau, kaip su iš vaistinės.

3. įskaudinti, nuliūdinti: Jos žodžiai sužeidė jį it peilio smūgiai. Kristus atėjo ant svieto, kad parodytų sužeistam svietui, kad tikriausios gėrybės nėra žemiškos. Geras žodis gydo, o blogas sužeĩdžia nepagydomai. Žodžiu sužeisi, žodžiu ir pagydysi.

4. apardyti, kiek sugriauti: Bažnyčia, kai vinčiavojomės, buvo sužeistà nuo karų, tai zakristijoj kunigėlis priėmė. Vienybę jų ir dievišką tikėjimą sužeidė visokie atskalūnai.

5. sumynioti, sutrempti: Ir javai buvo sužeistì. Išmėtytas ant vagos dugno bulves mindo arkliai ir daug jų sužeidžia.
 šìrdį sužeĩsti

1. įskaudinti: Palinksmink, nuramink, va, jo sužeistą širdį.

2. priversti pamilti: Tu sužeidei mano širdį, sesuo sužadėtine, sužeidei vienu žvilgsniu.
užžeĩsti, užžeĩdžia, ùžžeidė.

1. sužaloti: Ranka man čia užžeista, t. y. pažeista. Parvertė, ùžžeidė žmogų. Vilkai vieną aždusino, kitą àžžeidė. Ta motinelė sako, a neužsìžeidei, sako, ranką.

2. įsižeisti: Ji an manęs užsižeĩdus.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>žeĩsti, </b>žeĩdžia, žeĩdė. <br/>1. <span class="explanation">daryti žaizdą: </span> Žeiste įžeista jo ranka nuo įpjovimo, įkirtimo. Žeidžiamasis įnagis. Rusų kare jam žeĩdė pirštą. Koja užšala ir teip dega, o dėl to, kad ana y [ra] buvusi žeistà. Patsai gubernatorius žeistas vos ant trečiuoju žirgu beišsprūdo. Pasiekus pūdymą, aštrūs grumstai žeidė jo kojas. Stirnos nagai ją prakala, bet aštrios plikšalos žirklės žeidžia grakščias dailių žvėrių kojas. Aniolus Ponas paskirs savo, id tavęs visame daikte saugotų, naktį ir dieną tave nešiotų, o akmuo kojos tavo nežeistų. Išaugo trys šakos, labai žeĩdžiančios. Per takus idant tekėtumei, o akmenimi kojų nežeistumei. Žeidžiuosi. <span class="explanation">gadinti kokį vidaus organą: </span> Rūkydamas plaučius žeidì. Visi jo plaučiai žeistì, išmarguliavę. <span class="explanation">gadinti kokį paviršių: </span> Įleisdama tulę nežeisk medžliepio. Kaip stiklas stovi nežeidžiamas nuog saulės šviesybės, taip esti nežeistas čystumas Marijos mergystės. Saulė nežeid niekados stiklo pereidama, taip pana čysta rados Jėzų gimdydama. <br/>2. <span class="explanation">daryti, kad dėl žaizdų, ligų, kontuzijų būtų prarasta sveikata, žaloti: </span> Žeistas, ronytas. Nežeistas. Žeĩdė mane labai paskui ties Mugdenu. Jį tai, žinai, per karą žeĩdė. Sprogo granata, užmušė avį, mama buvo netoli, bet jos nė nèžeidė. Buvo žeĩstas vieną kartą. Paršautą koją turėjo, du arkliu nušavę, i žando galas nugreibtas – o teip nèžeistas. Kare žeĩstas yra, subinę atkišęs eina – karo invalidas. Kare buvau vieną kartą žeĩstas. Žeĩstas jis buvo, skeveldras ėmė iš kojos. Tų kryžeivių visu didžiasis darbas buvo kariauti su turkais, o krikščionis nu jų saugoti ir žeistus špitolė [je] gerbti. Grybšis tas sveikatą žeidąs, širdį pykinąs. Idant sveikų juo neliestų ir sveikatos jų nežeistų. Atimta galybė veliniui, idant žmonių nežeistų nei žudytų. Meldžiami svetimtaučiai, pasigailėkite mūs kalbos ir jos taip nežeiskite!. Aš žeidžiuos, t. y. trūkį arba ligą gaunu. <br/>3. <span class="explanation">kelti fizinį skausmą: </span> Sėdžiu miesto sode alkanas ir basas, pučia šaltas vėjas, žeidžia kojas rasos. Mūsų dienų civilizacija tik kūną žeidžia, o sielą stiprina ir plėtoja. Jėzų žeidė sopulingai, koliojo neteisingai, kad iš kūno kraują liejo ir plakt smarkiai pradėjo. <span class="explanation">teikti nemalonų fizinį pojūtį: </span> Ausį žeidžiąs triukšmas. Ir žuvėdrų nesimatė, ausis žeidė vien gedulingas jų sparnų šnaresys. Prie šiaurietiškos pilkumos pratusias akis žeidė skaisčios spalvos. <br/>4. <span class="explanation">kelti dvasinį sopulį, skausmą, užgauti, skaudinti: </span> Tai man žeidžia. Kam žeidì savo motiną? Gal ne tiek giliai, bet gana skaudžiai Krėvę žeidė ir seno tėvo antros vedybos. Gyvenimo apsireiškimai džiugina mumis ir žeidžia. Te metai žeidžia, te metai gydo, te vienas mirksnis žudo mus. Ką tenai darysi …, jei ik mirštąs žeidei šitą, kuris tave tur sūdyt. Nuog piktybės … žala plūsta ir mumus, ir tiemus, kuriuos žeidžiame. Metas, kuriuo kas Dievą žeidžia. Murmeno veidmainiai žydų ir žeĩdės ižg to. <br/>5. <span class="explanation">kėsintis į garbę, niekinti: </span> Džiaugiasi, nės nežeis jos samdininkas, nesiurbs jos kaip dėlė nuomininkas. Net ir žeisti mane drįsti čionai užsidaręs?! <br/>6. <span class="explanation">ardyti, gadinti kokią teigiamą dvasinę ar fizinę būseną, potyrį: </span> Garbe, šlove žeistas. Tatai žeidė mano ambiciją. Gėrio ir laimės troškimas, kad ir kaip jis nebus žeidžiamas ir mindomas, pasiliks ir žvaigžde spindės tolimame danguje. Jūs žeidžiate jausmus ir brangųjį tų vakarų prisiminimą. Kad jisai pradeda žeisti gražių žmonių gerą garbę, baisu klausytis! Kas padarė doros žeidžiamą veiksmą, yra baudžiamas. Šlovės artimo nežeisdamas. <br/>7. <span class="explanation">kenkti: </span> Melskitės už tuos, kurie jus žeĩdžia ir persakioja. Mes daugiausiai to trokštame ir to prašome, kas mus daugiaus žeĩdžia ir žalą daro. Jei Dievas už mus stov tūžbosa, tai mus nei velnias, nei pekla, nei šiaip negal kas žeisti. <br/><b> </b><br/><b>dū̃šią žeĩsti</b> <span class="explanation">daryti, kad sielvartautų, kelti širdgėlą, nerimą, jaudulį: </span> Bet tol sunkiaus dūšią žeidžia, kad ją aklą daro. <br/><b>šìrdį žeĩsti</b> <span class="explanation">daryti, kad liūdėtų, jaudintųsi, kelti nerimą, teikti sielvarto, širdgėlos: </span> Daumantas šiandien broliui širdį žeidžia. Anie vaizdai praplaukia pro akis giliau nebežeisdami širdies. Ka [s] norint širdį tavo žeĩdžia, arba griežia, kas norint tave spaudžia. <br/><b>apžeĩsti, </b>apžeĩdžia, àpžeidė. <span class="explanation">sužeisti: </span> Šonų lazdomis nedaužytie, nes tai vis gadina ir apžeidžia arklį. Apsìžeidei – tujau pat pagreibei vortinklį, apvyniojai, kraujį užstabei. <br/><b>atžeĩsti, </b>atžeĩdžia (àtžeidžia), àtžeidė. <span class="explanation">atnaujinti žaizdą: </span> Atžeisti sopulį, žaizdą. Àtžeidė man roną. Kap aš valgau abuolį, tai aš àtžeidžiu, vis šašą numaunu. Àtžeidžiau votį, daviau in kampą, tai net kraujas ej [o]. Pirštą atsìžeidžiau. <br/><b>įžeĩsti, </b>įžeĩdžia, į̃žeidė. <br/>1. <span class="explanation">padaryti žaizdą, sužeisti: </span> Įžeistas, suronytas. Jis galvoj į̃žeistas. Įžeista sūnaus koja su peiliu, su kirviu, t. y. įkirsta, įpjauta, įbrėžta, numušta. Bet tuo tarpu įžeistas nu jo paties žemaitis tame įkaitime krūtis jam ragotine parvėrė. Jūs pjaudamys įžeidat [bičių] motiną, nu ko paskui visas aulys prapula, o jūs patys nežinot, dėl ko. Du pasažieru <span class="explanation"> (keleiviai) </span> sunkiai suronytu, trys lengviai įžeisti. Čionai jis gyvolius kiek tikt galima įbaugina arba ir kokį nors iš jų įžeidžia. Idant nepažeistumbei ant akmens koją tavo. Štai daviau jums galybę, idant mintumbit ant žalčių ir ant kurklių, ir ant visos galybės neprietelių, o nieko jūsų neįžeis. Šitame mūšyj buvo ir Judas, Joano brolis, įžeistas, bet Joanas vijo neprietelius iki į driūtąjį miestą Kedron. Aš prapuolusią suieškosu ir paklydusią parvesu, įžeistąją apraišiosu ir negalinčią pridabosu. Kokius mums sopulius daro ugnis mūsų kūną įžeisdama. Ugnis skruzdėlei neužkenkė, ji pasiliko visiškai neįžeista. <br/>2. <span class="explanation">įkirsti, įkapoti: </span> Už tai, kad tu teip daug augančių medžių girio [je] su kirviu įžeisdamas supūstyjai, tu, kol svietas stovės, turėsi kaip kuolas tvorą laikyti. Kiti link labiausiai tokius lapus, kurie yra aptekę medaus rasa ar miltine rasa, plėšyti nu stiebų įžeidant žievę stiebų. Liepikė, žals medis, žaliuoja gražiai, jei kas ją įžeidžia, pavysta ji tuoj. Kad liulant ir tekant sulai atsikirs jų. šaką ar įsižeis, tujau ištrykšta tiršti sakai. <br/>3. <span class="explanation">sugadinti, suardyti: </span> Tu savo butą iš vidaus ir iš viršaus taipo budavok, kad ugnis jį negalėtų įžeisti. Įžeistas, pagadintas. Neįgadintas, neįžeistas. Nenori tada Dievas įžeist jo liuosybės. Nepavelijo Stanislovui išmesti pečiaus iš pirkčios (stubos), kurioje visų akys nuo dūmų buvo įžeistos. <br/><b>įžeistinaĩ</b>. <br/>4. <span class="explanation">užkrėsti, susargdinti: </span> Pagadinu, įžeidžiu liga kokia. Įžeidžiu, įnešu maran. <br/>5. <span class="explanation">konkrečiais poelgiais ar veiksmais sukelti dvasinį sopulį, įskaudinti: </span> Aš labai atsiprašau, jeigu Tamstą į̃žeidžiau. Sako, į̃žeidžiau vaikiną be reikalo, nepamatęs darbo. Įžeidą̃s žodis gilie įsmenga, negal užmiršti. Toks jo pasielgimas tėvus ir seseris skaudžiai įžeidė, ir tėvai nutraukė sūnui teiktą ligi šiolei paramą. Aš tą dieną pasikarščiavau ir įžeidžiau be reikalo tėtušį. Tai reikštų skaudžiai tą merginą įžeisti, atsidėkoti užgaule už jos gerą širdį bei rūpestingumą. Man skaudu, kai mane žemina, įžeidžia, niekina. Jis įžeidęs visus aktorius ir griaunąs teatrą. Visus atžagariai žodžius verčia mano, rūpindamys mane įžeist kaip primano. <br/><b>įžeĩdžiamai</b>. Adomas įžeidžiamai nusijuokė ir nuėjo. Moterys tiesiog įžeidžiamai nusisuko nuo Anės. <br/><b>įžeĩdžiančiai</b>. Jis dingsta ir dar taip skambiai, taip įžeidžiančiai nusijuokia. Jis buvo labai įsižeidęs, bet apie tai daug nekalbėjo. Kreivėnas neįsižeidžia, kad jauni iš seno pasišaipo, – įpratęs. Dabar įsižeidė visos moterys, o Jūraitienė užsidegė kaip liepsna. Rado ką į padanges kelti, – prapliupo [šarka] rėkti nuo tvoros, įsižeidusi, kad varnėnas šnekutis nekreipia į ją dėmesio. <br/>6. <span class="explanation">paniekinti (esant abstrakčiai situacijai): </span> Jis mano garbę į̃žeidė. Įžeĩsti kieno jausmus. Popas sako, kad jau čia įžeĩdžia pravoslavų tikybą, o šitas ginas, kad nieko. Ji labai mane užgavo, kalbėdama įžeidžiamus mano garbę žodžius. Aš pasakysiu, kad paminklas įžeidžia tiesą. Kur įžeidžiama žmogaus savigarba, iš ten stengiamasi pabėgti. Širdis įžeista ir apsmūtnyta jaučias. Jis metėsi kovų ugnin su įžeistos širdies aistra. Mes skepetą užsidėsim ant atvirosios ronos savo įžeistosios širdies ir savo peršulius dantis sukandę kęsim. Gelbėk, kad jie. prapuolusias aveles suieškotų, įžeistąsias išgydytų. <br/>7. <span class="explanation">pažeminti, parodyti nepagarbą: </span> Jie tikėjos iš manęs kokį juos įžeĩdantį žodį išgirsti. Šis žodis kalbos bendrų ne tik neįžeisdavo, bet, priešingai, atrodė švelnus ir intymus. Negalvok, kad ta kalba būtų mane įžeidusi. Įžeisite valstybę – aš sargybą pašauksiu. O įžeisit karalienę – aš pats nubausiu. Mes dar neparašėm, kad jis mane įžeidė ne tiktai žodžiu, bet ir veiksmu. Žalčio, angio pekliškojo, skaudžiai esam įžeisti. <br/><b>nužeĩsti, </b>nužeĩdžia, nùžeidė. įžeisti 5: Viešpatį Dievą nužeidžiau. <br/><b>pažeĩsti, </b>pažeĩdžia, pàžeidė. <br/>1. <span class="explanation">sugadinti kokį nors paviršių (ppr. augalų): </span> Kriaušių lapus dažnai pažeidžia kriaušinė erkutė (Eriophyes pyri), serbentų pumpurus – serbentinė erkutė (Eriophyes ribis). Įdirbant sudygusių bulvių tarpueilius dažnai pažeidžiamos šaknys ir bulvienojai. Pilkasis puvinys pažeidžia įvairias antžemines augalo dalis. Baltagūžių kopūstų parenkamos vidutinio dydžio, kietos, apskritos, nesuskilusios, kenkėjų nepažeistos gūžės. | Krito jie. su didele audra, sugrūdo rugius, kviečius, pažeidė dobilus. <br/>2. <span class="explanation">padaryti žaizdą, sužaloti, užgauti: </span> Ana su stiklais pažeidė sau koją ir raiša. Čia i pàžeidė tą veiduką. Įsikirtus arba įsipjovus reik tept opą ką tik pažeistą, tuoj užgis be jokio pūliavimo. Karvę nuvedžiau pančiuoti į ganyklą, ta puolė an munęs, sulaužė kojas, strėnas pàžeidė. Bet štai nauja nelaimė: pastarą vainiką dedant nukrito Staponas ir pažeidė koją. Darykiam, kaip pažeistas žmogus daro, kuriam insigavo ing jo žaizdą pikta męsa. Jisai pažeistas žaizdomis yra drin kreivumų mūsų. Žaizdos buvo rankose ir kojose, tai yra, ant vietų gyslotų ir kauluotų, kurios didžiausiai sopa pàžeistos. Idant nepažeistumbei ant akmenes kojos tavo. Adant niekad nepažeistumei prieg akmenį kojos savo. Buvo pažeistas ragotine. Ir nešios tave ant rankų, idant kartais nepažeistumei kojų savo ant akmeno. Nabagas buvo rankeles pasižeĩdęs. Aš buvau į nugarą pasižeĩdusi. Jis nupuolė ant žemės kaip į plunksnas ir nieko nepasìžeidė. Vienok tuo čėsu padarysiu Jerusalemą, jeib būtų akmuo naštos visiems pulkamus, visi, kurie tą norės nukelti, jo įsipjaus (pasižeis). Vaikai … žaisle dažnai pažeĩdžias. <br/>3. <span class="explanation">pakenkti sveikatai, sužaloti: </span> Pažeistų̃ daug buvo: i vyriškų, i moteriškų. O vienas griausmas i pàžeidė vyrą. Žemaičių, Pilėnų apgynėjų, vos pusė gyvų teliko, o trečia dalis nepažeistų; priešų tačiau tebebuvo daug it skruzdžių. Tik, minau, saugokis, kad, sau kakalį kurdams ir pasikepdams ką bei skanų viralą virdams, nei save patį, nei kitus draugus nepažeĩsi. Pažeistą kanaunyką nuvedė į klioštorių. Mūs vadas guli sunkiai pažeistas. Pagriebė tie žmogžudžiai ginklus ir ėmė kariaut, bet tie ginklai anų nė vieną kareivį nepažeidė, o tuos žmogžudžius visus išmušė. Aš buvau pažeistas ir tikau ing kalinį. Mano Dievas savo angelą siuntė, kursai nasrus levų užlaikė, jog anys mane nepažeidė. Mes jūsų ir prietelių jūsų nepažeisim. Kada vyrai susibars ir pažeis nėščią moterį, jog jos vaisius patriks, vaisių negyvą paves. Jautis pažeidžia susiedo savo jautį. Tada velnas, pametęs jį vidun jų, išėjo iš jo nieko jo nepažeidęs. Ir pro visą žemę ant smerties pažeistieji atsidus. | Kam pažeidei karvę spardydamas, mat turėjo išsimesti. Ar arklius tau pažeĩs, ar ką bevažiuojant, ir bėda bus. O tėviške, tu šiandien pažeista labai giliai tau įsmeigto į širdį kalavijo. <br/><b>pažeĩdžiamai</b>. <br/><b>pažeistinaĩ</b></b>. Nepažeistinai. Sako, ka ben [t] nepasižeĩsčio, kol parvažiuosiu numie. Nepasižeĩsk berišdama rugius. Kraujais spjaudo: būs gavęs kame pasižeĩsti. Pasižeisi lygu Vorelėnė su nėriniais <span class="explanation"> (megzdama) </span>. Fabrikėse pasižeidusieji darbininkai … pašalpą gautų. Jei kas vaikščioja dienoj, nepasižeis, nes reg šviesybę to svieto. <br/>4. <span class="explanation">sutrikdyti kokio organo (ar organizmo) funkcijas: </span> Anie paršvietė i sako: kaulas nepàžeistas. Pažeidė paukšteliui sparnelį. Skausmas atsiranda pažeidus juntamųjų nervų galūnes. Beprotis dėl to beprotis, kad jo smagenys pažeistos, pagadintos. Kūnas negalę kokią turi aba yra pažeistas, tuojaus kaip primanus ieško vaistytojų, kurie jį gydytų. | Medžiai per šaltį paiškadyti, pažeistì. Akis pasižeĩsti. <br/>5. <span class="explanation">patrūkinti sunkiai dirbant: </span> Nedėk tiek daug tų medžių, pažeĩsi, juk kas čia dar tė [ra] – vaikūkštelis. Ką tu darai, nebekrauk, pažeisi ir arklį beveždamas. Sunkiai keldamas pasižeĩsi, t. y. ligą gausi. Nekelk tokio didelio maišo – pasižeĩsi. Vaikali, o kur čia tribini tokį sunkį daiktą, be da pasižeisi. Neduok sunkį darbą, ka nepasižeĩstų. Jug pasižeĩsi teip sunkiai bedirbdamas. Draugams parspėjant, kad par daug tankiai ir ilgai žmones mokydams nepasižeistum, liuob atsakyti: „O kam derės mano sveikata, jei nedarbuosuos“. Plunksnas beplėšydamas nepasižeĩsi. Slinkis visumet pasìžeida <span class="explanation"> (tingi kelis sykius eiti, tai neša didelę naštą) </span>. <br/>6. <span class="explanation">nusižengti nustatytoms taisyklėms, dėsniams, įstatymams: </span> Namų įstatymo, matyt, niekas neturėjo teisės pažeisti. Pažeidė neutralumą. Jos sienos buvo pažeistos, o miestai bombarduojami. Anglų laivai yra pažeidę Albanijos teritorinių vandenų suverenitetą. Esi kaltas paslušnystos … urėdui …, kursai nepažeistų valios ir įsakymo Pono tavo. <br/>7. <span class="explanation">suardyti nusistovėjusią (ppr. abstrakčią) sistemą, struktūrą: </span> Sandams kaitaliojantis vietomis, viso vardo semantika negalėjo išlikti nepažeista. Pažodinis bet kurio posakio ar konstrukcijos vertimas, kuriuo pažeidžiami lietuvių kalbos sintaksės dėsniai, negali būti pateisintas. Dėsninga jambo akcentų kaita nepažeidžia žodžio kirčio. Nepažeidžiamas ir masės skaičių balansas. <span class="explanation">suardyti nusistovėjusią dvasinę būseną: </span> Ir vis dėlto tas jo atsargumas pasirodė lengvai pažeidžiamas. Pusiausvyra bus pažeista. <br/>8. <span class="explanation">pažeminti: </span> Garbę pažeidžiąs. Bet lenkų karaliaus pažeista garbė. Pažeisti garbę tų, kurie jos neturi, negalėjau. Tavo gerą vardą būtume pažeidę ar šlovę nuplėšę. Saugokis, idant tu ją. svietui paduodams neapbjaurintumbei arba pažeistumbei. <br/>9. <span class="explanation">įžeisti, nuliūdinti, įskaudinti: </span> Maža, išgąsdinta, mirtinai pažeidžiama, stojusi akis į akį pati su savim, – ji buvo drąsi, nenugalima, atradusi savo tikėjimą. Žmogus jis be galo jautrus ir pažeidžiamas. Dievo meilė mus pažeidžia, mums ir atleidžia. Didžią mintį žadintis paėmęs, meta išvydęs, kad gal pasižeisti. <br/>10. <span class="explanation">prigauti, suvedžioti, suvilioti: </span> Pàžeidė mergą. Jei tu mano dukteres pažeisi alba kitas moteris priimsi ant mano dukterų …. Už karalių ir poną muno ant amžio aprenkuos, prižadėdams tau čystatą nepažeistą. <br/>11. <span class="explanation">papiktinti: </span> Sąžinę pažeisti. Ach, Dieve, tave didžiai pažeidžiau. Žinau sunkius griekus mano, pažeidžiau gėrybę tavo. Kuo eš tave pažeidžiau, sakyk. Bevelyt numirt neg jį pažeĩst kurime daikte. [Magdalena] nuodžiomis savomis sunkiai pàžeidė [Viešpatį]. Žodžiais alba darbais pažeistas yra. Esmi kalti ir pažeidėm majestotą tavo šventą tūlais griekais. Iš tikros širdies gailite, jog pažeidėt teip gerą Poną savo. Baisu antai buvo, kada V. Dievas nuodžiomis žmonių pažeistas paskandino visą pasaulį. Jei esi mažesnis, o neesi vyresnis ant nė jokio urėdo nuog pono savo, rūpinkis, idant … nepažeistumbei artimo nė jokiame daikte. Idant … bjauriais darbais kitų nepažeistumbime. Pažeistas yra dėl neteisybių mūsų, sutrintas dėl piktybių mūsų. Visas gėrybes to svieto ir prietelystes visų žmonių afieravotumėt, idant kiek tiek prietelystę dieviškąją pažeistumi. <br/><b>pažeistinaĩ</b></b>. Be pažeidimo, nepažeistinai. Brolis tavo pasižeidžia, arba pasipiktina, arba pasilpsta. Argi tai P. Dievas pasižeid grieku? <br/>12. <span class="explanation">padaryti nuodėmę, nusidėti: </span> Tavęsp, o mano, šaukiu, sutvertoji, klausyk, pažeistos dūšios gydytoji. Dūšios nepažeidęs, kūno nepažyvysi. <br/><b>prasižeĩsti, </b>prasižeĩdžia (prasìžeidžia), prasìžeidė <span class="explanation">pasidaryti žaizdą: </span> A prasidauži, a su kirviu prasìžeidi – sukraus užpili. <br/><b>sužeĩsti, </b>sužeĩdžia, sùžeidė. <br/>1. <span class="explanation">sužaloti, pakenkti sveikatai: </span> Bet teip jau kaži kokių mūšių nebuvo, kelius ten sùžeidė. Surado miške, jau sùžeistas, kraujo nubėgo daug, i tujau mirė. Nu sakau, ka muno tas arklys y [ra] toks sùžeistas. Kiek užmušo čia dabar, nu ir negirdėti, ar daug sùžeidė. Po tam muni sùžeidė, muno ranka ta sukuntūzyta <span class="explanation"> (kontūzyta) </span> buvo. Sùžeistas žmogus – ne priešas, nekankinkiat. Kitus iššaudė, kitus sùžeidė, kai parbėgom, ta tiktai keturi. Mane buvo sužeĩdę. Karves atradom [po karo]: tai vienai pienas uždegęs, kita sužeistà. Jo smertinai nesùžeidė, sugydė. Jis mokėjo kariaut ir išbuvo nė nesùžeistas, nė nenušautas. Sùžeistas smagiai, visi dantys išmušti. Kap devės vaikas, kraujas iš burnos nuejo ir nugarelę sùžeidė. Jum nežinoma – aš gi sùžeistas. Jie važiuot atvažiavo i sùžeistą atsivežė, tai kraujo balos liko. Ir aš buvau in karo, sùžeistas ir visa, al grįžau. Tę mane sùžeidė – koja medinė. Jį liūtas nutvėrė ir jį baisingai sužeidė. Mes gavom susišaudyti, sùžeidė muno draugą. Mėgenau šauti, bet laimingai, nėko nesùžeidėm. Su tuo šaudymu i tus briedžius kartais sùžeida anus. Kap šernas sùžeistas tik būna, tai jis puola, o kap nesùžeistas – tai nieko. Pastrauk, kad nesužeistáu. Ponas sužeidė Vincelį – petin teko kulka. Vėl žmonės paistėja: Panevėžys esąs pilnas vokiečių sužeistųjų. Į tankumynus ir lieknų samanas skubinosi numirti sužeistas žvėris. Kartais ragana žmones sužeidžianti ar visai užmušanti pasivertusi gyvuliu (ožka, kiaule, kale). Iš susimušimo tuomi ant ūlyčios pasidariusio yra keli žmones sužeisti tapę, o keli ir smertį gavę. Tinginys visuomet sužeistas. Jau vieniuoleka kilometrų aš su dviračiu liuobu nuvažiuoti i vis tiek nė aš nėko susižeĩdusi esu, nė kits ant munęs antvažiavęs. Paskiau tas vaikiukas, sūnus, susìžeidės. Kap striktelėjau nuog ratų, ir striktelta, ir susìžeidžiau. Teip skaudžiai susižeidus buvo. Aš pagalvojau, kad ana susižeĩs su stiklais. Šiaip nesusìžeidė nė vienas, tik apsidaužė. Aš pats dirbau prie statybai, susìžeidžiau, tai ankalbėjo arklius imt. Arklelis šoka, susižeĩdžia. Jei kelionėje susižeisi ir neturėsi dezinfekuojančios medžiagos, drąsiai dėk prie žaizdos kiminines samanas, nes tai beveik sterili medžiaga. <br/>2. <span class="explanation">padaryti žaizdą kokiam organui: </span> Su kirviu sužeidė jis sau kojas. Šonas išdraskytas, ranka sužeistà. Karvė sùžeidė kelį. Mane sužeidė į ranką. Visa tavo tauta pažino tikrą Dievą ir laiko apkabinusi jo sužeistąsias kojeles. Sužalojus audinius sužeidžiamos ir kraujagyslės. Jam sužeistà yra galva: jis tę virto kaži kaip. Genint pušį atšokęs stripangalis sužeidė koją. Visas kūnas sužeistas, sukruvintas. Medis tokis daiktas: sùžeistas apteka smala ir tep būna. Kaip tą koją susìžeidė, teip pirmu nejautė iš pradžių. Ar jie tę susìžeidė mažu kada tas kojas. Ar įsipjovei, a dar ką susìžeidei, kad su tais vaistais galėjo išgydyti greičiau, kaip su iš vaistinės. <br/>3. <span class="explanation">įskaudinti, nuliūdinti: </span> Jos žodžiai sužeidė jį it peilio smūgiai. Kristus atėjo ant svieto, kad parodytų sužeistam svietui, kad tikriausios gėrybės nėra žemiškos. Geras žodis gydo, o blogas sužeĩdžia nepagydomai. Žodžiu sužeisi, žodžiu ir pagydysi. <br/>4. <span class="explanation">apardyti, kiek sugriauti: </span> Bažnyčia, kai vinčiavojomės, buvo sužeistà nuo karų, tai zakristijoj kunigėlis priėmė. Vienybę jų ir dievišką tikėjimą sužeidė visokie atskalūnai. <br/>5. <span class="explanation">sumynioti, sutrempti: </span> Ir javai buvo sužeistì. Išmėtytas ant vagos dugno bulves mindo arkliai ir daug jų sužeidžia. <br/><b> </b>šìrdį sužeĩsti<br/>1. <span class="explanation">įskaudinti: </span> Palinksmink, nuramink, va, jo sužeistą širdį. <br/>2. <span class="explanation">priversti pamilti: </span> Tu sužeidei mano širdį, sesuo sužadėtine, sužeidei vienu žvilgsniu. <br/><b>užžeĩsti, </b>užžeĩdžia, ùžžeidė. <br/>1. <span class="explanation">sužaloti: </span> Ranka man čia užžeista, t. y. pažeista. Parvertė, ùžžeidė žmogų. Vilkai vieną aždusino, kitą àžžeidė. Ta motinelė sako, a neužsìžeidei, sako, ranką. <br/>2. <span class="explanation">įsižeisti: </span> Ji an manęs užsižeĩdus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.