atžeboti

žebóti, -ója, -ójo. žaboti:

1. Arklys nežebótas, be vadelių. Nežebótu arkliu negali ir važiuot, kap tu neinžebósi. Arklius žebójam, kad lengviau būtų suvaldyt. Kelk kelk, brolyti, prauskis burnelę, žebók bėrą žirgelį. Tymeliu balnojau, auksu kamanojau, žaliaisiais šilkeliais žirgelį žebojau. Atejo jaunam parelė žirgelį žebotie, šyvą žirgelį žebotie ir vainelėn išjotie. Vienas jojamas, kitas žebojamas. Pro šūdą nežebótas nepraeina. Tai išdidi, nežebótos pro šūdą nepravesi. Ne vakar pirštu žebota bei gruče penėta (sumanus, apsukrus, ne toks jau kvailas) . Žebójuos arklį.

2.

3. Žebója grįžte šiaudų su žibalu [išputusį gyvulį].

4. apimti, apjuosti: Kelią žebója Pašlavantys: vienoj pusėj ir kitoj.

5. aptaisyti: Turiu pūčkelę užplintavotą, sudabružiu žebótą.
apžebóti. apžaboti:

1. Geležis, ką arklį apžebója.

2. Mes, europiečiai, trokštame, kad užjūriniams mūsų broliams pasisektų apžeboti magikus.

3. Žiūrėk, šitą akmenį apžebók važiuodamas, nekaukštelk ratu. Vieną duobę apžebójau, o kitos nepamačiau. Matei, kad an kelio akmuo, reikėjo apžebót, ir būtai neišvirtęs.

4. apžaboti 7: Senis sėdėjo apžebojęs kojomi kulbę, kur plakė dalgę.

5. apsižioti: Apžebojęs puodelį, geria jisai pienelį ir balta gardžia duona užkąsdinėja.
atžebóti.

1. atlaisvinti: Mykolas vilkus atžebója.

2. atpalaiduoti: Atžeboti aistras.
įžebóti. įžaboti:

1. Inžebók arklį, ba tep jo nesuvaldysi. Inžebók arklį, ba razneš. Anžebók arklį, o tai raznešios arklys neanžebótas. Neina per tiltą cigono kumelė ir geležies negraužia – nesduoda inžebót. Tokis [arklys] – neinžebótu nepavažiuosi. Inžebójau arklį, išturėsiu. Stovi žirgelis šyvas pabalnotas, kamanėlėm inžebotas. Tei aš išvesiu tris šyvus žirgelius: dieveriu [i] balnotą, broliu [i] packavotą, o tam šelmiu [i] bernužėliu [i] ožį inžebotą. Spardo lyg neinžebotas kumelys. Paverkia, kai pabaru, ir vėl kap inžebóta [dūksta]. Nešiojau nešiojau [mergaitę],
o rėkia kap inžebóta (labai garsiai) . Kad ir vytų tavo broliai, viesulus insižeboję, nepavytų mano žirgo.

2. Blaivų ji mane tuoj vėl apjotų, įžebotų kaip seną arklį. Ji kap insižebójo in tą berną, tai neturi kur ir dėtis.

3. Insižebójus [antį] kap ej [o],
tep nuej [o] [lapė]. Kada tik nueini daržan, tai vis išlekia tavo kiaulis bulbą insižebójus.
išžebóti. išžaboti
1. Sustok, arklys išsižebojo.
nužebóti. nužaboti
1. Arklį nužebóti.
pažebóti. pažaboti:

1. Pažebóji cūgliais arklį. Pažebótas arklys atrodo kap šventas. Reikia tavi pažebóti, atsižiok! Stovi žirgelis kieme pabalnotas, aukso tymais pažebotas. Tie vaikai tai kap pažebóti. Stovi (Eina) kap pažebótas. Aš da mažas buvau, kai žmonys arklius pasižebóję važinėjo, o karves vilkte vilko.

2. Pažebók savo bobą, ba aš jai dantis surinksiu. Kai pažebója, tai ir joja (prisikalbina ir priverčia) . Jis savo žmoną pasižebójęs.

3. Arkliui uodegą sumazgo drūtai ir ryšiu pažebója, kad tas arklys nežvengt. | Žmogus buvo pažebotas kaulu.
pérsižeboti. peržaboti
2. Vienas vaikinas, parsižebojęs sau kaklą su šniūru ir paleidęs par krūtinę, apsižergė ir par tarpkiškį.
užžebóti

1. užžaboti 1: Mūs arklys nereikia ažužebót. Vilką ažužebójo ir eina. Stovi žirgelis kieme pabalnotas, kamanelėm užžebotas.

2. apsižioti: Ažsižebojęs duonos lustą negali ir pratart žodžio.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žebóti, </b>-ója, -ójo. žaboti: <br/>1. Arklys nežebótas, be vadelių. Nežebótu arkliu negali ir važiuot, kap tu neinžebósi. Arklius žebójam, kad lengviau būtų suvaldyt. Kelk kelk, brolyti, prauskis burnelę, žebók bėrą žirgelį. Tymeliu balnojau, auksu kamanojau, žaliaisiais šilkeliais žirgelį žebojau. Atejo jaunam parelė žirgelį žebotie, šyvą žirgelį žebotie ir vainelėn išjotie. Vienas jojamas, kitas žebojamas. Pro šūdą nežebótas nepraeina. Tai išdidi, nežebótos pro šūdą nepravesi. Ne vakar pirštu žebota bei gruče penėta <span class="explanation"> (sumanus, apsukrus, ne toks jau kvailas) </span>. Žebójuos arklį. <br/>2. <br/>3. Žebója grįžte šiaudų su žibalu [išputusį gyvulį]. <br/>4. <span class="explanation">apimti, apjuosti: </span> Kelią žebója Pašlavantys: vienoj pusėj ir kitoj. <br/>5. <span class="explanation">aptaisyti: </span> Turiu pūčkelę užplintavotą, sudabružiu žebótą. <br/><b>apžebóti</b>. apžaboti: <br/>1. Geležis, ką arklį apžebója. <br/>2. Mes, europiečiai, trokštame, kad užjūriniams mūsų broliams pasisektų apžeboti magikus. <br/>3. Žiūrėk, šitą akmenį apžebók važiuodamas, nekaukštelk ratu. Vieną duobę apžebójau, o kitos nepamačiau. Matei, kad an kelio akmuo, reikėjo apžebót, ir būtai neišvirtęs. <br/>4. apžaboti 7: Senis sėdėjo apžebojęs kojomi kulbę, kur plakė dalgę. <br/>5. <span class="explanation">apsižioti: </span> </span> Apžebojęs puodelį, geria jisai pienelį ir balta gardžia duona užkąsdinėja. <br/><b>atžebóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atlaisvinti: </span> Mykolas vilkus atžebója. <br/>2. <span class="explanation">atpalaiduoti: </span> Atžeboti aistras. <br/><b>įžebóti</b>. įžaboti: <br/>1. Inžebók arklį, ba tep jo nesuvaldysi. Inžebók arklį, ba razneš. Anžebók arklį, o tai raznešios arklys neanžebótas. Neina per tiltą cigono kumelė ir geležies negraužia – nesduoda inžebót. Tokis [arklys] – neinžebótu nepavažiuosi. Inžebójau arklį, išturėsiu. Stovi žirgelis šyvas pabalnotas, kamanėlėm inžebotas. Tei aš išvesiu tris šyvus žirgelius: dieveriu [i] balnotą, broliu [i] packavotą, o tam šelmiu [i] bernužėliu [i] ožį inžebotą. Spardo lyg neinžebotas kumelys. Paverkia, kai pabaru, ir vėl kap inžebóta [dūksta]. Nešiojau nešiojau [mergaitę], o rėkia kap inžebóta <span class="explanation"> (labai garsiai) </span>. Kad ir vytų tavo broliai, viesulus insižeboję, nepavytų mano žirgo. <br/>2. Blaivų ji mane tuoj vėl apjotų, įžebotų kaip seną arklį. Ji kap insižebójo in tą berną, tai neturi kur ir dėtis. <br/>3. Insižebójus [antį] kap ej [o], tep nuej [o] [lapė]. Kada tik nueini daržan, tai vis išlekia tavo kiaulis bulbą insižebójus. <br/><b>išžebóti</b>. išžaboti 1. Sustok, arklys išsižebojo. <br/><b>nužebóti</b>. nužaboti 1. Arklį nužebóti. <br/><b>pažebóti</b>. pažaboti: <br/>1. Pažebóji cūgliais arklį. Pažebótas arklys atrodo kap šventas. Reikia tavi pažebóti, atsižiok! Stovi žirgelis kieme pabalnotas, aukso tymais pažebotas. Tie vaikai tai kap pažebóti. Stovi (Eina) kap pažebótas. Aš da mažas buvau, kai žmonys arklius pasižebóję važinėjo, o karves vilkte vilko. <br/>2. Pažebók savo bobą, ba aš jai dantis surinksiu. Kai pažebója, tai ir joja <span class="explanation"> (prisikalbina ir priverčia) </span>. Jis savo žmoną pasižebójęs. <br/>3. Arkliui uodegą sumazgo drūtai ir ryšiu pažebója, kad tas arklys nežvengt. | Žmogus buvo pažebotas kaulu. <br/><b>pérsižeboti</b>. peržaboti 2. Vienas vaikinas, parsižebojęs sau kaklą su šniūru ir paleidęs par krūtinę, apsižergė ir par tarpkiškį. <br/><b>užžebóti</b><br/>1. užžaboti 1: Mūs arklys nereikia ažužebót. Vilką ažužebójo ir eina. Stovi žirgelis kieme pabalnotas, kamanelėm užžebotas. <br/>2. <span class="explanation">apsižioti: </span> </span> Ažsižebojęs duonos lustą negali ir pratart žodžio.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.