atžaliuoti

žaliúoti, -iúoja (-iúona), -iãvo. žãliuoti, -iuoja, -iavo.

1. būti žaliam . Įžėlę rugiai, žaliúoja gražiai. Aužuolas sprogsta vėliau, kai kiti medžiai, i žaliúo [ja] ilgiau. Eglė žiemą vasarą žaliúo [ja] i žaliúo [ja] be jokios parmainos. Žaliuodama juk guoba sutrūnėja? Liekni [medžiai] augę kaip mendrės, žaliãvę kaip rūtos. Jauno uosio pečiai sudrebėjo baisiai, žaliuoja tačiau kaip žaliavęs. Sušils pavasarėlis, žaliuõs tavo šakelės. Javai rūta žaliuoja. Žolės kap rūtos žaliúoja, kas jomi tiej arbicidai (herbicidai). Mirga laukai, vasarojus žaliúoja. Mes išeinam parugėn, rugiai žaliúoja, banguoja, sudainuojam. Rugiai gubose sudygo kaip šepetys, iš tolo žaliúoja. Kampuosei rugiai jau žaliúoja. Miežiai greit išgula, pradeda vėl žaliúoti iš naujo. Rūteliai žaliúo [ja],
buvo labai puiki. Kur išdegus žolė buvo, vėl žaliúoja. Saulutė taip švelniai kaitino, kad, regis, žolė kilte kilo žaliuoti. Pakelėse ir patvoriuose žaliavo vešli žolė. Miela pasižiūrėt ant gražiai išdirbtus laukus, žaliúojančiuos vasarojum. Ka lijo, žaliãvo laukai, pievos gražiausiai, o dabar kame tu berasi, visas pašaras jau yr susitraukęs, sudžiūvęs. Kiek laukų puikiai žaliúo [ja] ! Nė plūgo nekišo, o daržai anos didžiau žaliúo [ja]. Kokia graži, visi pašaleliai žaliúo [ja]. Žemė dirvonuoja, žaliúoja. Padaigytas bulves pasodinau, i matai, kai žaliúoja. Aš parsiuntinsiu mergelei savo dvi žaliuojanti žoleli. Tu girele, tu žalioji, kodėl žiemą nežaliúoji, tik žaliúoji vasarėlę, kada pati gražumėlė. Visi medžiai bumburavo, ne visi žaliãvo. Girelėj eglelė, daržely rūtelė tai žaliai žaliuoja žiemą vasarėlę. N’ilgai žaliuosi, vėsus kleveli, tikt šį vieną metelį. O ieva ievele, žaliasis medeli! Kodėl nežaliuoji žiemą vasarelę? An tėvo dvaro po stiklo langu alyvužė žaliavo. Žali lapeliai žaliãvo, o balti žiedeliai baltavo. Aplink dvarą jovarai žaliavo, vidur dvaro jaunimėlis šoko. Težyd, žaliuoja rugiai, mieželiai, kaip ir vedums jaunos dienelės. Ei, žaliúo žaliúo žali rugeliai mano tėvo laukely. Ant galvelės, ant gluodnosios vainikai žaliavo. O vainikėli žalių rūtelių, n’ilgai žaliúosi ant mano galvelės. Žmonių laukai jau žaliuoja, tavo dirvonuoja. Žaliuoj žoleliai, kvep meironeliai. Ant tavo kaselių rūtelės žaliãvo. Kur užsėta, ten žaliuoja. Kad medis būtų trąšus ir žaliuotų, reikia, kad jo neužgauliotų nei nuokyrūs vėjai, nei šalčiai. Ogi šita šakelė augo ir pastojo didis žaliuojąs medis. Tas [vynmedis] turėjo tris šakas; ir žaliuojąs augo bei žydėjo, ir jo uogos išsirpo. Tas bus kaip medžias įsodintas ant paversmių visad žaliuodamas. Aš būsu kaip žaliuojanti eglė. Visokia žaliuojanti žolė sudegė. Kolei šėkas ir žiedas žaliuoja, gražesnis yr žiedas, o neg šėkas. | Ir tų dvylika prarakų kaulai dar žaliuoja, kur jie gul. Puikiai šįmet žaliuoja Lietuvoje gegužis, o sulauksime, kad da puikiaus žaliuos. Aušo aušrelė žaliúodama, tekėjo saulelė spindėdama. Nieko nebėra, tik viena kalba kaip žali bruknelė nuo speigų apšarmojusi iki šiai dienai tebežaliuoja. Teip žmogus teisus, kuris … linksmu yra ir džiaugiasi varguose ir slogose turėdamas žaliuojančią viltį amžinos karalystės. Atduos, kad kūlis (akmuo) žaliuos (niekada neatiduos) . Ataduos, kai kuolai žaliuõs. Koks medis be lapų žaliuoja? Koks medžias ir žiemą žaliuoja? Jaunas žaliuoja, pasenęs žemėn griūva, mirdamas dangun lekia. Žalias nežaliuoja, sausas nedega. Žiemą žaliúoja, o vasarą neturi žiedo. Kas žiemą žaliuoja, o vasarą ruduoja? Pusė girios žaliúoja, kita pusė sausa. Išvirta dešra žemėj žaliuoja. Jau pradeda viskas žaliúotis, gražu. Dar̃ dygsta, dar̃ an kalnelių tai, žiūrau, žaliúojas [žolė] po biškį. Kur tas sodas žaliúojasi, tenai mūs namai. Dagilis žaliúojasi, baltai žydi, ale smirdi. Merkys mėlynavos, liepelės žaliavos. Sodeliai žaliavos, žiedeliai baltavos. atrodyti žaliam: Takai, būdavo, žaliúo [ja] žaliúo [ja] nū kirminų.

2. daryti žalią, tepti žalėsiais: Drabužius žaliúoti po žolę.

3. žaliomis rūdimis, pelėsiais trauktis: Variniai pinigai greit žaliúoja. Vasarą [duona] pradėdavo žaliúot iš kampo. | Kailiai neišdirbti žaliúote pažaliavo. maurais trauktis: Rave vanduo žaliúoja – bus lietaus. Sodžiaus prūde maurų priaugę, visas vandenio paviršius žaliúoja.

4. darytis tamsesniam, tarsi žaliam. Broliai net žaliavo iš pavydo. Ponaitis iš pavydumo žaliavo. Prasidėjus šokiams jos žaliavo pavydu. Nuog pavydo žaliuoja. tamsuoti: Lango nematyt, ka jau prirūkyta – žaliúoja visas langas.

5. gerai, linksmai leisti laiką, smagintis: Kad žaliavom, tai žaliavom per kiaurą naktelę. Jis žaliãvo ilgai, kol prigriebė. Gert y [ra] – kelinta diena žaliúoja. Nagi, žiūrau, žaliúoja už stalo mano vyras su draugais! Vienas žmogus jy palikus – dainuok, žaliúok. Ten berneliai dainuoja, ten jaunimas žaliuoja. Steponas smagus, be rūpesčio žaliuoja sau. | Į valdžią įsitrynę žaliúo [ja],
naudos prisitraukę. | Visos muno draugės išmirusios, aš viena žaliúoju. Ji gal keturias dešimtis metų žaliavusi moteris.

6. būti nevedusiam, netekėjusiai: Ko čia bežaliuosu, eisu už vyro. Jau turbūt jų Ona ir pasiliks žaliúot.

7. sunkiai dirbti: Šiandien visą dieną žaliavaũ. Sakau, nagai atbuks nuo darbo, par vasarą žaliavaũ: rinkom akmenis.

8. keikti žalčiais: Ans žaliúos ten, [jei] Marcė liūb sukūrins (užsirūkys) .
ãkys (akysè.
) žaliúoja. darosi negera, svaigsta galva: Da ma ãkys nežaliúoja, da aš gyvas i šiandie. Aš kelu, kad ir ãkys žaliúo [ja],
o ans tik rankas pridėjęs laiko. Bėgu, kad akys žaliuo [ja]. Na, kad negal [valgyti ligonė],
širdis alpsta, akys žaliuoja. Kol parnešiau [sėtinius],
mun ãkys žaliãvo. Širdį muša, žaliúo [ja] akė̃s [e]. Mėgino atsistoti, – kojos lyg pakirstos: linksta, akyse žaliuoja. Dirbk, kad akys žaliuotų, valgyk, kad pilvas sprogtų.
apžaliúoti

1. sužaliuoti 1: Čiut tiktai apžaliuõs, aria. Tik apžaliãvo balandės – bulbose [ravėtojos]. Medžiai baisiausi suaugę, apžaliãvę. Tuoj visi laukai apsižaliúoja.

2. pažaliuoti 3: Variniai pinigai greit apžaliúoja. Ištrauk peilį iš bliūdo – apžaliuõs. Guli kiek apžaliavusi žalvarinė tūtelė, švino galvutę išspjovusi. Šiaudais dangčiai dengti, samanom apžaliãvę. Buvo ta koplyčia apžaliãvus, apkerpėjus. Rudenio tvoros: visos apžaliãvę, apibuvę. | Išliek šitą vandenį, jau apžaliãvęs. Kasdienio gyvenimo balelės paviršė apžaliavo „visuomenės nuomone“.
ãkys apžaliúoja. darosi negera, svaigsta galva: Staigiai atsistoji, ãkys apžaliúo [ja]. Pasilenkiau, ir apžaliãvo ãkys.
atžaliúoti

1. vėl sužaliuoti. Lapeliai nukrito ir vėl atžaliãvo, o mūsų broliukai dar neatvažiavo. Visos obelės atžaliavo [po iššalimo]. Antrąkart atžaliãvo tik raudonosios aguonos.

2. ateiti žaliuojant: Atsižaliúoja žalia kepurėlė (mergina, užsidėjusi žalią kepurėlę) .
įžaliúoti

1. įgauti žalią spalvą: Saulės gavusios bulvės y [ra] įžaliavusios.

2. pažaliuoti 1: Vainikėlis įžaliavo. Daržas įsižaliãvo.

3. žaliai ištepti: Nesivoliok po žolę, kelnes anžaliúosi. Šviesų rūbą greit inžaliúoji.
išžaliúoti

1. kurį laiką išbūti žaliam. Rūtos visą žiemą išžaliãvo. Aš pasiversiu žalia rūtele ir išžaliuosiu per vasarėlę (per naktelę).

2. imti žaliuoti: A matei, mergele, sausąjį berželį… Kap išsprogs, išžaliuõs, tai tu mano būsi. Kai brolelis tvoras tvers, ant rytojaus išžaliuos, tada, miela motinėle, aš pas tave sugrįšiu. Kab lietus nuej [o],
visa išsižaliãv [o].

3. žaliai ištepti: Tos alkūnės išžaliúotos. Rankos man buvo lyg ir nebe rankos, o du išžaliuoti, pakruvinti gurvuoliai. Neišsižaliúok kelnių. Išsižaliuõs skarelė nuo tų žolių. Grįžtant iš miško, ji pasiskundė išsižaliavusi suknelę.
nužaliúoti.

1. būti žaliam . Vėtrose tebedejavo nužaliavę medžiai. Nužaliavo gražus klevelis. Ji nustebusi dairosi po pievą abipus kelio, lygią kaip stalas, nužaliavusią ligi horizonto. Rūtos nužaliuõs, puikiai garbiniuos.

2. pažaliuoti 1: Nuo vėjo bulbos nužaliúoja.

3. baigti žaliuoti, netekti žalumo. . Greitai nužaliúo [ja] rūtos mergėms, kiek anų vaikuočių, fe!

4. netekti natūralios spalvos, pasidaryti padėvėtam, suprastėti: Popierys nubluko, nužaliãvo – nebegražu. Nuo saulės apsišėrus [suknelės] nugara, nužaliãvus net.

5. nusitepti žaliai: Nužaliúos kelnės nu žolių.

6. apsitraukti kuo nors žaliu: Pakluonėse, gojelių užuovirtose, alyvynuose nelauktai išnirdavo dienos švieson pirtelė ar pašiūrė, samanom nužaliavusiu stogu.

7. nusigyventi: Žaliavo žaliavo vyras su mergom ir nužaliãvo vienan galan.

8. nusigerti: Jau ir tas nužaliãvo. Tai kad nusižaliavom, vos vos į namus beparėjom.
ãkys (akysè) nužaliãvo pasidarė bloga: Nužaliãvo akėsè, i pavirtau. Ãkės nužaliãvo – dantis į burną sugrūdo.
pažaliúoti.

1. pasidaryti žaliam, įgauti žalią spalvą, žalumą: Brezentas per ilga pažaliãvo. Patrini [apynius] pirštais – tuojau pažaliuoja ir sulimpa, kaip nuo medaus. Kotai [samanių] tamsūs, o suimi pirštais, tai net pažaliúoja. Ta roputė pažaliãvusi. Pažaliãv [o] bulbė nuog saulės. Pažaliãvo bulbos daržinėj in vėjo [supiltos]. Kunoda pažaliúoja nuog saulės. Pavasarį pasodintų pažaliavusių bulvių daigai esti atsparesni ligoms. | Blausioje žibalinės lempos šviesoje tavo akys šiurpiai blizgėjo, veidas buvo pažaliavęs. Nerūkyk, ba šūdas pažaliuõs. Aple akis ir dabar pažaliãvę mėlenai.

2. sužaliuoti 1: Prižėlusi pieva pažaliuõs. Par dvi dienas pažaliãvo berželiai. Žolelė jau kyla: pardien i pažaliãvo pakelės. Apsėjo salietros, pažaliãvo visi laukai, i buvo rugių didliai gerų. Krūmai kąsnį jau pažaliãvę. Jau buvo pradėję geltonyt [kukurūzai],
kai davė lietai – pažaliãvo. Daržas nor pažaliãvo, buvo sudžiūvę. Lapeliai nukrinta ir vėl pažaliuoja, berneliai išvežti negreit parvažiuoja. Oi tai pažaliavo lygios lankelės. Tik pasižaliãvo kur, tai ir tęsia karvę – nugano. Oi kaip aš jojau viešu keleliu, pasižaliavo žalia girelė. Pasžaliãv [o] visa, kap padarė Dievas rasą (palijo) . Ir žalios tvorelės pasižaliavo, pražydėjo tvoros kuoleliai. kurį laiką žaliuoti: Duok rūtelei pažaliuot, vainikėlį padėvėt.

3. apsitraukti žaliomis rūdimis, žaliais pelėsiais: Kailiai neišdirbti pažaliãvo. Ragaišis pažaliãvęs, kas begali jį valgyt. Jau sena duona, net viršus pažaliãvęs. Jeigu susiglauda teip meisa su meisa, kartais galia pažaliúoti. Jei būna tarpų, mėsa pažaliúoja. Kryžius buvo pažaliavęs nuo rudens darganų. Ant pažaliavusio lovio krašto, kur buvo girdomi arkliai, tupėjo vištos. Juodoji atlasinė priejuostė linkusi pažaliuoti iš senatvės. Kam aš imsiu pažaliãvusius baravykus, man jaunų užtenka. Kitam i pažaliúos (neteks vertės) piningai, pirkti nė [ra] ko.

4. susijaudinus, susirgus apsiblausti, patamsėti: Boba net pažaliãvo berėkdama. Iš piktumo anas alne (net) pažaliãv [o]. Kiek čia žemės dirvonuo [ja],
o pažaliãvę iš dalybų. Kai tik jį smuklininkas pamatė – visas pažaliavo iš baimės. Moterėlė net pažaliavo iš pasipiktinimo. Martynukas, paminėjus tėvą, net pažaliavo. Burnelė pažaliãvusi tik, baisiai bloga po ligai. Antosė vaikšto pažaliavusi, tarytum pašvinkusios žuvies apsivalgiusi.

5. gerai, linksmai pagyventi, pasismaginti: Pridarysiu alaus, – ot pažaliúosme! Pažaliavom ir mes per šventes. Gerai jis tę pažaliãvo kelias dieneles. Parsivežė gėrimo ir pažaliãvo gerai.

6. būti kurį laiką nevedusiam, netekėjusiai: Dar dešimt metų pažaliãvęs tokią pačią gausu.

7. iškeikti žalčiais: Kad ne ankstybinė [išpažintis],
aš būčio aną pažaliãvęs gerai.
ãkys (akysè.
) pažaliãvo. pasidarė negera, apsvaigo galva: Jam net ãkys pažaliãvo iš to piktumo. O mun jau ir ãkės pažaliãvo iš to stroko. Nu tokių žinių ir ãkės pažaliãvo. Ãkys pažaliãvo, galva apsvaigo, spėjo da į lovą įsikibt. Tegu ir ãkys pažaliuõs, kol šieną suveš. Dirbau, net kol akys pažaliavo. Gėrė, kol akys pažaliavo. Neveiksi paslenkęs, ba akysà pažaliúoja. Kai trenkė pagalys par galvą, tai net akysè pažaliãvo. Kai nukritau nuo vežimo, akysè tik pažaliãvo. Galva jiems sukės, akyse pažaliavo.
pražaliúoti.

1. pradėti žaliuoti . Pražaliãvo pieva. Po lietum tuoj pražaliãvo. Katro [palmos] šakelė rankoj pražaliuos ir pražydės, tai tas bus karalium. Laisčiau rūtelę, kad pražaliuotų. Oi, tu karklyne, sausas medeli, kada tu pražaliuosi. Pažiūrėk, mergele, an sauso medelio, kai išsprogs, pražaliuos, tada mano būsi.

2. kurį laiką linksmintis: Pražaliãvo visą naktį. Taip ir pražaliúodavo savaitę.

3. likti netekėjusiai: Laimutė ištekės. Marijona – toji su rūtelėmis pražaliuos.
prižaliúoti.

1. daug priaugti žalumos. Šįmet lietaus daug, tai visko priaugo, prižaliãvo.

2. prisitraukti žalių maurų: Butelys su vandeniu stovėjo ir prižaliãvo. Tvenkinys netekdamas naujo vandens prižaliuos.

3. pasilinksminti: Parėjo prisižaliãvęs.
sužaliúoti.

1. pradėti žaliuoti . Sužaliãv [o] viskas. Tik atšilo ir iškart sužaliãvo. Viskas jau sužaliãvo, jau rugiai plauka. Vos tik papila lietaus, viskas sužaliúoja. Kap sužaliuõs, varysim gyvį laukan. Kai sužaliuõs [medžiai],
tai [kelio] nesmatis. Medžiai, pritvinkę, prisirpę, po dienos kitos turėjo sužaliuoti. Visos liepos jau sužaliãvę. Suplanka lietus, sužaliúoja rugiai. Po tam jie. sužaliúoja, išleidžia diegus, sudygsta. Netrukus sužaliavo išrautų kelmų vietoje rugiai, avižos. Viršus miežių kai kepurė sužaliãvo kūgy. Kiemas nespėjo sužaliúot ir vėl geltonija iš sausumo. Nedaug dar buvo pieva sužaliavusi, bet arklys jau gali šiek tiek pagriaužti. Reikia tik šiulmos – tuoj sužaliuõs laukai. Vešliai sužaliãvo, geri daržai buvo. Susprogs medeliai, sužaliuõs, raiba gegutė sukukuos. Sužaliavo egliutėlė miškely ant kalno. Lijo kelias dienas, i sužaliãvo [gubos]. Užpiliam avižieniais pelais sulą, jie sužaliúoja. Užpildavo avižų [ant sulos],
i sudygdavo, sužaliúodavo, pasidarydavo kaip dangtis. Šiaudų sukarpysam ir užbarstysam tą sulos bosalį, dar avižų liuobam antbersam, tos avižos sudygs, sužaliúos, toki pluta būs kaip dangtis. | Sužaliãvę (apžėlę) kapai – kaip apsileidusių y [ra] žmonių!. Vasara jau ateita, vasara sužaliúo [ja]. Ateis naktis iš tamsaus miško, šešėliai sužaliuos. Atiduos, kai akmuo sužaliuos (niekada neatiduos) . Pavaserį ir baslys sužaliúoja.

2. pažaliuoti 1: Išartos bulbės pabuvo nekastos – i sužaliãvo, visas ilgasai šniūras sužaliãvo!

3. apsitraukti žaliais pelėsiais: Dešros mažai sūdytos buvo – sužaliãvo, subuvo. Sužaliúoja ta duona, sudžiūsta, gi vasaros laike. Plutos net sužaliãvę. Sužaliuõs sviestas ir apsinuodis.

4. ištepti žaliai: Nesėsk in žolės – sužaliúosi kelnes. Vyniosim vakare, tai susižaliuõs, sakau, palikim [drobes],
ir šešias sienas pavogė. Klėčių paunksnyje pasitiesė marškas, kad suknios nesusižaliuotų. Berniukas brauko lapus, kol susižaliuoja rankas ir kelines.

5. pasismaginti, pasilinksminti: Sužaliãvom par vestuves. Būtumėm anksčiau atvažiavę, būtumėm geriau sužaliavę. Sužaliãvom, gerai išsigėrėm. Sužaliúosma par Kalėdas.
ãkys (akysè) sužaliãvo apsvaigo galva, pasidarė negera: Sužaliúo [ja] ãkės, jei kur neįsikimbu, virstu. Užmušo Albertuką; sužaliãvo sužaliãvo akėsè: du vaikeliai be tėvo, pati be vyro, tėveliai be sūnelio.
užžaliúoti

1. sužaliuoti 1: Medeliai suaugo, užžaliavo. Po lietui žolė ažužaliãvo tik. Sėčiau rūtų ir mėtelių, kad užžaliuotų, kad iššakotų.

2. pažaliuoti 1: Kap perpjauni, ažužaliúoja anys.

3. pažaliuoti 3: Ir langai užžaliãvę nu senų laikų.
ãkys užžaliúoja pasidaro negera, apsvaigsta galva: I jaunai ažužaliúoja ãkys nuo šito visa ko. | Kai padirbėja, duok, kad ãkys būtų užužaliãvę, o kad ne, – kitą kartą i negausi darbinyko.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žaliúoti, </b>-iúoja (-iúona), -iãvo. žãliuoti, -iuoja, -iavo. <br/>1. <span class="explanation">būti žaliam</span> </span>. Įžėlę rugiai, žaliúoja gražiai. Aužuolas sprogsta vėliau, kai kiti medžiai, i žaliúo [ja] ilgiau. Eglė žiemą vasarą žaliúo [ja] i žaliúo [ja] be jokios parmainos. Žaliuodama juk guoba sutrūnėja? Liekni [medžiai] augę kaip mendrės, žaliãvę kaip rūtos. Jauno uosio pečiai sudrebėjo baisiai, žaliuoja tačiau kaip žaliavęs. Sušils pavasarėlis, žaliuõs tavo šakelės. Javai rūta žaliuoja. Žolės kap rūtos žaliúoja, kas jomi tiej arbicidai (herbicidai). Mirga laukai, vasarojus žaliúoja. Mes išeinam parugėn, rugiai žaliúoja, banguoja, sudainuojam. Rugiai gubose sudygo kaip šepetys, iš tolo žaliúoja. Kampuosei rugiai jau žaliúoja. Miežiai greit išgula, pradeda vėl žaliúoti iš naujo. Rūteliai žaliúo [ja], buvo labai puiki. Kur išdegus žolė buvo, vėl žaliúoja. Saulutė taip švelniai kaitino, kad, regis, žolė kilte kilo žaliuoti. Pakelėse ir patvoriuose žaliavo vešli žolė. Miela pasižiūrėt ant gražiai išdirbtus laukus, žaliúojančiuos vasarojum. Ka lijo, žaliãvo laukai, pievos gražiausiai, o dabar kame tu berasi, visas pašaras jau yr susitraukęs, sudžiūvęs. Kiek laukų puikiai žaliúo [ja] ! Nė plūgo nekišo, o daržai anos didžiau žaliúo [ja]. Kokia graži, visi pašaleliai žaliúo [ja]. Žemė dirvonuoja, žaliúoja. Padaigytas bulves pasodinau, i matai, kai žaliúoja. Aš parsiuntinsiu mergelei savo dvi žaliuojanti žoleli. Tu girele, tu žalioji, kodėl žiemą nežaliúoji, tik žaliúoji vasarėlę, kada pati gražumėlė. Visi medžiai bumburavo, ne visi žaliãvo. Girelėj eglelė, daržely rūtelė tai žaliai žaliuoja žiemą vasarėlę. N’ilgai žaliuosi, vėsus kleveli, tikt šį vieną metelį. O ieva ievele, žaliasis medeli! Kodėl nežaliuoji žiemą vasarelę? An tėvo dvaro po stiklo langu alyvužė žaliavo. Žali lapeliai žaliãvo, o balti žiedeliai baltavo. Aplink dvarą jovarai žaliavo, vidur dvaro jaunimėlis šoko. Težyd, žaliuoja rugiai, mieželiai, kaip ir vedums jaunos dienelės. Ei, žaliúo žaliúo žali rugeliai mano tėvo laukely. Ant galvelės, ant gluodnosios vainikai žaliavo. O vainikėli žalių rūtelių, n’ilgai žaliúosi ant mano galvelės. Žmonių laukai jau žaliuoja, tavo dirvonuoja. Žaliuoj žoleliai, kvep meironeliai. Ant tavo kaselių rūtelės žaliãvo. Kur užsėta, ten žaliuoja. Kad medis būtų trąšus ir žaliuotų, reikia, kad jo neužgauliotų nei nuokyrūs vėjai, nei šalčiai. Ogi šita šakelė augo ir pastojo didis žaliuojąs medis. Tas [vynmedis] turėjo tris šakas; ir žaliuojąs augo bei žydėjo, ir jo uogos išsirpo. Tas bus kaip medžias įsodintas ant paversmių visad žaliuodamas. Aš būsu kaip žaliuojanti eglė. Visokia žaliuojanti žolė sudegė. Kolei šėkas ir žiedas žaliuoja, gražesnis yr žiedas, o neg šėkas. | Ir tų dvylika prarakų kaulai dar žaliuoja, kur jie gul. Puikiai šįmet žaliuoja Lietuvoje gegužis, o sulauksime, kad da puikiaus žaliuos. Aušo aušrelė žaliúodama, tekėjo saulelė spindėdama. Nieko nebėra, tik viena kalba kaip žali bruknelė nuo speigų apšarmojusi iki šiai dienai tebežaliuoja. Teip žmogus teisus, kuris … linksmu yra ir džiaugiasi varguose ir slogose turėdamas žaliuojančią viltį amžinos karalystės. Atduos, kad kūlis <span class="explanation"> (akmuo) </span> žaliuos <span class="explanation"> (niekada neatiduos) </span> </span>. Ataduos, kai kuolai žaliuõs. Koks medis be lapų žaliuoja? Koks medžias ir žiemą žaliuoja? Jaunas žaliuoja, pasenęs žemėn griūva, mirdamas dangun lekia. Žalias nežaliuoja, sausas nedega. Žiemą žaliúoja, o vasarą neturi žiedo. Kas žiemą žaliuoja, o vasarą ruduoja? Pusė girios žaliúoja, kita pusė sausa. Išvirta dešra žemėj žaliuoja. Jau pradeda viskas žaliúotis, gražu. Dar̃ dygsta, dar̃ an kalnelių tai, žiūrau, žaliúojas [žolė] po biškį. Kur tas sodas žaliúojasi, tenai mūs namai. Dagilis žaliúojasi, baltai žydi, ale smirdi. Merkys mėlynavos, liepelės žaliavos. Sodeliai žaliavos, žiedeliai baltavos. <span class="explanation">atrodyti žaliam: </span> Takai, būdavo, žaliúo [ja] žaliúo [ja] nū kirminų. <br/>2. <span class="explanation">daryti žalią, tepti žalėsiais: </span> Drabužius žaliúoti po žolę. <br/>3. <span class="explanation">žaliomis rūdimis, pelėsiais trauktis: </span> Variniai pinigai greit žaliúoja. Vasarą [duona] pradėdavo žaliúot iš kampo. | Kailiai neišdirbti žaliúote pažaliavo. <span class="explanation">maurais trauktis: </span> Rave vanduo žaliúoja – bus lietaus. Sodžiaus prūde maurų priaugę, visas vandenio paviršius žaliúoja. <br/>4. <span class="explanation">darytis tamsesniam, tarsi žaliam</span>. Broliai net žaliavo iš pavydo. Ponaitis iš pavydumo žaliavo. Prasidėjus šokiams jos žaliavo pavydu. Nuog pavydo žaliuoja. <span class="explanation">tamsuoti: </span> Lango nematyt, ka jau prirūkyta – žaliúoja visas langas. <br/>5. <span class="explanation">gerai, linksmai leisti laiką, smagintis: </span> Kad žaliavom, tai žaliavom per kiaurą naktelę. Jis žaliãvo ilgai, kol prigriebė. Gert y [ra] – kelinta diena žaliúoja. Nagi, žiūrau, žaliúoja už stalo mano vyras su draugais! Vienas žmogus jy palikus – dainuok, žaliúok. Ten berneliai dainuoja, ten jaunimas žaliuoja. Steponas smagus, be rūpesčio žaliuoja sau. | Į valdžią įsitrynę žaliúo [ja], naudos prisitraukę. | Visos muno draugės išmirusios, aš viena žaliúoju. Ji gal keturias dešimtis metų žaliavusi moteris. <br/>6. <span class="explanation">būti nevedusiam, netekėjusiai: </span> Ko čia bežaliuosu, eisu už vyro. Jau turbūt jų Ona ir pasiliks žaliúot. <br/>7. <span class="explanation">sunkiai dirbti: </span> Šiandien visą dieną žaliavaũ. Sakau, nagai atbuks nuo darbo, par vasarą žaliavaũ: rinkom akmenis. <br/>8. <span class="explanation">keikti žalčiais: </span> Ans žaliúos ten, [jei] Marcė liūb sukūrins <span class="explanation"> (užsirūkys) </span>. <br/><b> ãkys (akysè</b></b>. <br/><b>) žaliúoja</b>. <span class="explanation">darosi negera, svaigsta galva: </span> </span> Da ma ãkys nežaliúoja, da aš gyvas i šiandie. Aš kelu, kad ir ãkys žaliúo [ja], o ans tik rankas pridėjęs laiko. Bėgu, kad akys žaliuo [ja]. Na, kad negal [valgyti ligonė], širdis alpsta, akys žaliuoja. Kol parnešiau [sėtinius], mun ãkys žaliãvo. Širdį muša, žaliúo [ja] akė̃s [e]. Mėgino atsistoti, – kojos lyg pakirstos: linksta, akyse žaliuoja. Dirbk, kad akys žaliuotų, valgyk, kad pilvas sprogtų. <br/><b>apžaliúoti</b><br/>1. sužaliuoti 1: Čiut tiktai apžaliuõs, aria. Tik apžaliãvo balandės – bulbose [ravėtojos]. Medžiai baisiausi suaugę, apžaliãvę. Tuoj visi laukai apsižaliúoja. <br/>2. pažaliuoti 3: Variniai pinigai greit apžaliúoja. Ištrauk peilį iš bliūdo – apžaliuõs. Guli kiek apžaliavusi žalvarinė tūtelė, švino galvutę išspjovusi. Šiaudais dangčiai dengti, samanom apžaliãvę. Buvo ta koplyčia apžaliãvus, apkerpėjus. Rudenio tvoros: visos apžaliãvę, apibuvę. | Išliek šitą vandenį, jau apžaliãvęs. Kasdienio gyvenimo balelės paviršė apžaliavo „visuomenės nuomone“. <br/><b> ãkys apžaliúoja</b>. <span class="explanation">darosi negera, svaigsta galva: </span> </span> Staigiai atsistoji, ãkys apžaliúo [ja]. Pasilenkiau, ir apžaliãvo ãkys. <br/><b>atžaliúoti</b><br/>1. <span class="explanation">vėl sužaliuoti</span>. Lapeliai nukrito ir vėl atžaliãvo, o mūsų broliukai dar neatvažiavo. Visos obelės atžaliavo [po iššalimo]. Antrąkart atžaliãvo tik raudonosios aguonos. <br/>2. <span class="explanation">ateiti žaliuojant: </span> Atsižaliúoja žalia kepurėlė <span class="explanation"> (mergina, užsidėjusi žalią kepurėlę) </span>. <br/><b>įžaliúoti</b><br/>1. <span class="explanation">įgauti žalią spalvą: </span> Saulės gavusios bulvės y [ra] įžaliavusios. <br/>2. pažaliuoti 1: Vainikėlis įžaliavo. Daržas įsižaliãvo. <br/>3. <span class="explanation">žaliai ištepti: </span> </span> Nesivoliok po žolę, kelnes anžaliúosi. Šviesų rūbą greit inžaliúoji. <br/><b>išžaliúoti</b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką išbūti žaliam</span>. Rūtos visą žiemą išžaliãvo. Aš pasiversiu žalia rūtele ir išžaliuosiu per vasarėlę (per naktelę). <br/>2. <span class="explanation">imti žaliuoti: </span> A matei, mergele, sausąjį berželį… Kap išsprogs, išžaliuõs, tai tu mano būsi. Kai brolelis tvoras tvers, ant rytojaus išžaliuos, tada, miela motinėle, aš pas tave sugrįšiu. Kab lietus nuej [o], visa išsižaliãv [o]. <br/>3. <span class="explanation">žaliai ištepti: </span> </span> Tos alkūnės išžaliúotos. Rankos man buvo lyg ir nebe rankos, o du išžaliuoti, pakruvinti gurvuoliai. Neišsižaliúok kelnių. Išsižaliuõs skarelė nuo tų žolių. Grįžtant iš miško, ji pasiskundė išsižaliavusi suknelę. <br/><b>nužaliúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">būti žaliam</span> </span>. Vėtrose tebedejavo nužaliavę medžiai. Nužaliavo gražus klevelis. Ji nustebusi dairosi po pievą abipus kelio, lygią kaip stalas, nužaliavusią ligi horizonto. Rūtos nužaliuõs, puikiai garbiniuos. <br/>2. pažaliuoti 1: Nuo vėjo bulbos nužaliúoja. <br/>3. <span class="explanation">baigti žaliuoti, netekti žalumo. </span>. Greitai nužaliúo [ja] rūtos mergėms, kiek anų vaikuočių, fe! <br/>4. <span class="explanation">netekti natūralios spalvos, pasidaryti padėvėtam, suprastėti: </span> Popierys nubluko, nužaliãvo – nebegražu. Nuo saulės apsišėrus [suknelės] nugara, nužaliãvus net. <br/>5. <span class="explanation">nusitepti žaliai: </span> Nužaliúos kelnės nu žolių. <br/>6. <span class="explanation">apsitraukti kuo nors žaliu: </span> Pakluonėse, gojelių užuovirtose, alyvynuose nelauktai išnirdavo dienos švieson pirtelė ar pašiūrė, samanom nužaliavusiu stogu. <br/>7. <span class="explanation">nusigyventi: </span> Žaliavo žaliavo vyras su mergom ir nužaliãvo vienan galan. <br/>8. <span class="explanation">nusigerti: </span> Jau ir tas nužaliãvo. Tai kad nusižaliavom, vos vos į namus beparėjom. <br/><b> ãkys (akysè</b></b>) nužaliãvo <span class="explanation">pasidarė bloga: </span> Nužaliãvo akėsè, i pavirtau. Ãkės nužaliãvo – dantis į burną sugrūdo. <br/><b>pažaliúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti žaliam, įgauti žalią spalvą, žalumą: </span> Brezentas per ilga pažaliãvo. Patrini [apynius] pirštais – tuojau pažaliuoja ir sulimpa, kaip nuo medaus. Kotai [samanių] tamsūs, o suimi pirštais, tai net pažaliúoja. Ta roputė pažaliãvusi. Pažaliãv [o] bulbė nuog saulės. Pažaliãvo bulbos daržinėj in vėjo [supiltos]. Kunoda pažaliúoja nuog saulės. Pavasarį pasodintų pažaliavusių bulvių daigai esti atsparesni ligoms. | Blausioje žibalinės lempos šviesoje tavo akys šiurpiai blizgėjo, veidas buvo pažaliavęs. Nerūkyk, ba šūdas pažaliuõs. Aple akis ir dabar pažaliãvę mėlenai. <br/>2. sužaliuoti 1: Prižėlusi pieva pažaliuõs. Par dvi dienas pažaliãvo berželiai. Žolelė jau kyla: pardien i pažaliãvo pakelės. Apsėjo salietros, pažaliãvo visi laukai, i buvo rugių didliai gerų. Krūmai kąsnį jau pažaliãvę. Jau buvo pradėję geltonyt [kukurūzai], kai davė lietai – pažaliãvo. Daržas nor pažaliãvo, buvo sudžiūvę. Lapeliai nukrinta ir vėl pažaliuoja, berneliai išvežti negreit parvažiuoja. Oi tai pažaliavo lygios lankelės. Tik pasižaliãvo kur, tai ir tęsia karvę – nugano. Oi kaip aš jojau viešu keleliu, pasižaliavo žalia girelė. Pasžaliãv [o] visa, kap padarė Dievas rasą <span class="explanation"> (palijo) </span>. Ir žalios tvorelės pasižaliavo, pražydėjo tvoros kuoleliai. <span class="explanation">kurį laiką žaliuoti: </span> Duok rūtelei pažaliuot, vainikėlį padėvėt. <br/>3. <span class="explanation">apsitraukti žaliomis rūdimis, žaliais pelėsiais: </span> Kailiai neišdirbti pažaliãvo. Ragaišis pažaliãvęs, kas begali jį valgyt. Jau sena duona, net viršus pažaliãvęs. Jeigu susiglauda teip meisa su meisa, kartais galia pažaliúoti. Jei būna tarpų, mėsa pažaliúoja. Kryžius buvo pažaliavęs nuo rudens darganų. Ant pažaliavusio lovio krašto, kur buvo girdomi arkliai, tupėjo vištos. Juodoji atlasinė priejuostė linkusi pažaliuoti iš senatvės. Kam aš imsiu pažaliãvusius baravykus, man jaunų užtenka. Kitam i pažaliúos <span class="explanation"> (neteks vertės) </span> piningai, pirkti nė [ra] ko. <br/>4. <span class="explanation">susijaudinus, susirgus apsiblausti, patamsėti: </span> Boba net pažaliãvo berėkdama. Iš piktumo anas alne <span class="explanation"> (net) </span> pažaliãv [o]. Kiek čia žemės dirvonuo [ja], o pažaliãvę iš dalybų. Kai tik jį smuklininkas pamatė – visas pažaliavo iš baimės. Moterėlė net pažaliavo iš pasipiktinimo. Martynukas, paminėjus tėvą, net pažaliavo. Burnelė pažaliãvusi tik, baisiai bloga po ligai. Antosė vaikšto pažaliavusi, tarytum pašvinkusios žuvies apsivalgiusi. <br/>5. <span class="explanation">gerai, linksmai pagyventi, pasismaginti: </span> Pridarysiu alaus, – ot pažaliúosme! Pažaliavom ir mes per šventes. Gerai jis tę pažaliãvo kelias dieneles. Parsivežė gėrimo ir pažaliãvo gerai. <br/>6. <span class="explanation">būti kurį laiką nevedusiam, netekėjusiai: </span> Dar dešimt metų pažaliãvęs tokią pačią gausu. <br/>7. <span class="explanation">iškeikti žalčiais: </span> Kad ne ankstybinė [išpažintis], aš būčio aną pažaliãvęs gerai. <br/><b> ãkys (akysè</b></b>. <br/><b>) pažaliãvo</b>. <span class="explanation">pasidarė negera, apsvaigo galva: </span> Jam net ãkys pažaliãvo iš to piktumo. O mun jau ir ãkės pažaliãvo iš to stroko. Nu tokių žinių ir ãkės pažaliãvo. Ãkys pažaliãvo, galva apsvaigo, spėjo da į lovą įsikibt. Tegu ir ãkys pažaliuõs, kol šieną suveš. Dirbau, net kol akys pažaliavo. Gėrė, kol akys pažaliavo. Neveiksi paslenkęs, ba akysà pažaliúoja. Kai trenkė pagalys par galvą, tai net akysè pažaliãvo. Kai nukritau nuo vežimo, akysè tik pažaliãvo. Galva jiems sukės, akyse pažaliavo. <br/><b>pražaliúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pradėti žaliuoti</span> </span>. Pražaliãvo pieva. Po lietum tuoj pražaliãvo. Katro [palmos] šakelė rankoj pražaliuos ir pražydės, tai tas bus karalium. Laisčiau rūtelę, kad pražaliuotų. Oi, tu karklyne, sausas medeli, kada tu pražaliuosi. Pažiūrėk, mergele, an sauso medelio, kai išsprogs, pražaliuos, tada mano būsi. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką linksmintis: </span> Pražaliãvo visą naktį. Taip ir pražaliúodavo savaitę. <br/>3. <span class="explanation">likti netekėjusiai: </span> Laimutė ištekės. Marijona – toji su rūtelėmis pražaliuos. <br/><b>prižaliúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daug priaugti žalumos</span>. Šįmet lietaus daug, tai visko priaugo, prižaliãvo. <br/>2. <span class="explanation">prisitraukti žalių maurų: </span> Butelys su vandeniu stovėjo ir prižaliãvo. Tvenkinys netekdamas naujo vandens prižaliuos. <br/>3. <span class="explanation">pasilinksminti: </span> Parėjo prisižaliãvęs. <br/><b>sužaliúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pradėti žaliuoti</span> </span>. Sužaliãv [o] viskas. Tik atšilo ir iškart sužaliãvo. Viskas jau sužaliãvo, jau rugiai plauka. Vos tik papila lietaus, viskas sužaliúoja. Kap sužaliuõs, varysim gyvį laukan. Kai sužaliuõs [medžiai], tai [kelio] nesmatis. Medžiai, pritvinkę, prisirpę, po dienos kitos turėjo sužaliuoti. Visos liepos jau sužaliãvę. Suplanka lietus, sužaliúoja rugiai. Po tam jie. sužaliúoja, išleidžia diegus, sudygsta. Netrukus sužaliavo išrautų kelmų vietoje rugiai, avižos. Viršus miežių kai kepurė sužaliãvo kūgy. Kiemas nespėjo sužaliúot ir vėl geltonija iš sausumo. Nedaug dar buvo pieva sužaliavusi, bet arklys jau gali šiek tiek pagriaužti. Reikia tik šiulmos – tuoj sužaliuõs laukai. Vešliai sužaliãvo, geri daržai buvo. Susprogs medeliai, sužaliuõs, raiba gegutė sukukuos. Sužaliavo egliutėlė miškely ant kalno. Lijo kelias dienas, i sužaliãvo [gubos]. Užpiliam avižieniais pelais sulą, jie sužaliúoja. Užpildavo avižų [ant sulos], i sudygdavo, sužaliúodavo, pasidarydavo kaip dangtis. Šiaudų sukarpysam ir užbarstysam tą sulos bosalį, dar avižų liuobam antbersam, tos avižos sudygs, sužaliúos, toki pluta būs kaip dangtis. | Sužaliãvę <span class="explanation"> (apžėlę) </span> kapai – kaip apsileidusių y [ra] žmonių!. Vasara jau ateita, vasara sužaliúo [ja]. Ateis naktis iš tamsaus miško, šešėliai sužaliuos. Atiduos, kai akmuo sužaliuos <span class="explanation"> (niekada neatiduos) </span> </span>. Pavaserį ir baslys sužaliúoja. <br/>2. pažaliuoti 1: Išartos bulbės pabuvo nekastos – i sužaliãvo, visas ilgasai šniūras sužaliãvo! <br/>3. <span class="explanation">apsitraukti žaliais pelėsiais: </span> Dešros mažai sūdytos buvo – sužaliãvo, subuvo. Sužaliúoja ta duona, sudžiūsta, gi vasaros laike. Plutos net sužaliãvę. Sužaliuõs sviestas ir apsinuodis. <br/>4. <span class="explanation">ištepti žaliai: </span> Nesėsk in žolės – sužaliúosi kelnes. Vyniosim vakare, tai susižaliuõs, sakau, palikim [drobes], ir šešias sienas pavogė. Klėčių paunksnyje pasitiesė marškas, kad suknios nesusižaliuotų. Berniukas brauko lapus, kol susižaliuoja rankas ir kelines. <br/>5. <span class="explanation">pasismaginti, pasilinksminti: </span> Sužaliãvom par vestuves. Būtumėm anksčiau atvažiavę, būtumėm geriau sužaliavę. Sužaliãvom, gerai išsigėrėm. Sužaliúosma par Kalėdas. <br/><b> ãkys (akysè</b></b>) sužaliãvo <span class="explanation">apsvaigo galva, pasidarė negera: </span> Sužaliúo [ja] ãkės, jei kur neįsikimbu, virstu. Užmušo Albertuką; sužaliãvo sužaliãvo akėsè: du vaikeliai be tėvo, pati be vyro, tėveliai be sūnelio. <br/><b>užžaliúoti</b><br/>1. sužaliuoti 1: Medeliai suaugo, užžaliavo. Po lietui žolė ažužaliãvo tik. Sėčiau rūtų ir mėtelių, kad užžaliuotų, kad iššakotų. <br/>2. pažaliuoti 1: Kap perpjauni, ažužaliúoja anys. <br/>3. pažaliuoti 3: Ir langai užžaliãvę nu senų laikų. <br/><b> ãkys užžaliúoja</b> <span class="explanation">pasidaro negera, apsvaigsta galva: </span> I jaunai ažužaliúoja ãkys nuo šito visa ko. | Kai padirbėja, duok, kad ãkys būtų užužaliãvę, o kad ne, – kitą kartą i negausi darbinyko.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.