atsverdėti

svérdėti, -i (-a, -ėja), -ėjo. sverdė́ti, sver̃di (sver̃da, sver̃džia, -ė́ja), -ė́jo.

1. svyruoti, krypuoti į šonus: Jijė, sėsdama į stakles, svérdėti pradėjo. Sverdu, sverdinėju. Onyte, tu sverdì, nugriūsi, sugriūsi. Eina sverdė́damas kaip girtas. Po ligai kai atsikelsi, da sverdė́si. Pradėjo sverdė́t, bijo, kad nenuvirst – atsisėdo. Visai sver̃di, led an kojų bepastovi. Sverda jau ir da sako, kad negirtas. Gėriau alutį ir vis norėjau, kai atsistojau, sverdėt pradėjau. Arklys jau stovėdamas sver̃da. Išbuvo katė aždaryta visą nedėlią, kai išleidė, ažupakalis sver̃da. Ėjo kaip girtas, sverdėdamas per kiemą. Šitie žodžiai teip navatnai skamba, kaip tos girtos bobutės besver̃dančios. Idant tieg nesverdėtume (neprarastume tvirtumo) nuog kiekvieno vėjo. Nori mus padaryti bailiais, nedrąsiais, sverdančiais (dvejojančiais) . Tikėjimas žmonių bus silpnas, sverdė̃s, nesieks širdies nei proto. Iš ligos einant kažkaip sver̃dasi. tvirtai nesilaikyti, siūbuoti: Dangtis bažnyčios sverdėja, žemė ir uolos pleišėja.

2. eiti svirduliuojant: Svérdėti pro duris.

3. linkti svyruojant: Šalia kelio šermukšnio šakos nuo tirštų raudonų kekių sverdėja žemyn. Medis nuo audrų prie vieškelio svérdįs.

4. kybančiam vos laikytis: Dideli lašai nekrisdami svérdėja petunijų taurelėse. Sverdėjo tokios snieginės debesų duknos, lyg visos žemės jūrios būtų pakilusios oran.
atsvérdėti. atsverdė́ti, atsver̃di, -ė́jo

1. ateiti svyruojant, krypuojant į šonus: Kailiaraugis atsverdėjo iš tamsos tuo pačiu tilto šonu, kur nebuvo galima nei prasilenkti, nei pasitraukti. Stenėdamos atsverdėjo peniukšlės [kiaulės].

2. atsilošti pasverdėjus: Atsisverdė́jau ir nuslydau upėn nuo liepto.
įsvérdėti. įsverdė́ti, įsver̃di (įsver̃da. į̃sverda), -ė́jo

1. įeiti svyruojant, krypuojant: Įsverdi trobon įkaušęs Sebastijonas.

2. įsisiūbuoti, įsilinguoti: Įsisverdėję medžiai linko.
išsvérdėti. išsverdė́ti, išsver̃di (išsver̃da. ìšsverda), -ė́jo išeiti svyruojant, krypuojant: Girti išsverdė́jo pro duris.
nusvérdėti. nusverdė́ti, nusver̃di (nusver̃da. nùsverda. -ė́ja), -ė́jo nueiti svyruojant, krypuojant: Vargais negalais nusverdėjau laiptais.
pasvérdėti. pasverdė́ti, pasver̃di (pasver̃da, pàsverda), ­ė́jo

1. netekti pusiausvyros, pakrypti į šalį: Tik ūmai pajutau, kad kažin kas kietu daiktu taip skaudžiai sudavė man per nugarą, kad pasverdėjęs pargriuvau ant žemės. Pasvérdėjau, eidamas lieptu per Lazduoną, ir įkritau į vandenį. Pati eidama pasverdėjo ir su maišu akmenų įkrito į vandenį. Ei, gėriau gėriau, pasigėriau, į stakles sėdau, pasvérdėjau. Da nė pusės neišgėrė, nuo žirgelio pasverdėjo. Storulis gluosnis pasverdėjęs nuvirto.

2. kurį laiką svyruoti, sverdėti.

3. šiek tiek paeiti svyruojant, sverdint.
parsvérdėti. pareiti sverdint.
prisvérdėti. prisverdė́ti, prisver̃di, -ė́jo prieiti svyruojant: Led prisverdė́jo girtas prie stalo.
susvérdėti. susverdė́ti, susver̃di (-ė́ja. sùsverda), -ė́jo

1. susvyruoti, netekti pusiausvyros: Man silpnos kojos, led išlaiko, net sùsverdu kartais. Kai susverdė́jau, ir nepamačiau, kaip nušliaužiau žemyn.

2. pradėti svyruoti.

3. sueiti svyruojant. .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>svérdėti, </b>-i (-a, -ėja), -ėjo. sverdė́ti, sver̃di (sver̃da, sver̃džia, -ė́ja), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">svyruoti, krypuoti į šonus: </span> Jijė, sėsdama į stakles, svérdėti pradėjo. Sverdu, sverdinėju. Onyte, tu sverdì, nugriūsi, sugriūsi. Eina sverdė́damas kaip girtas. Po ligai kai atsikelsi, da sverdė́si. Pradėjo sverdė́t, bijo, kad nenuvirst – atsisėdo. Visai sver̃di, led an kojų bepastovi. Sverda jau ir da sako, kad negirtas. Gėriau alutį ir vis norėjau, kai atsistojau, sverdėt pradėjau. Arklys jau stovėdamas sver̃da. Išbuvo katė aždaryta visą nedėlią, kai išleidė, ažupakalis sver̃da. Ėjo kaip girtas, sverdėdamas per kiemą. Šitie žodžiai teip navatnai skamba, kaip tos girtos bobutės besver̃dančios. Idant tieg nesverdėtume <span class="explanation"> (neprarastume tvirtumo) </span> nuog kiekvieno vėjo. Nori mus padaryti bailiais, nedrąsiais, sverdančiais <span class="explanation"> (dvejojančiais) </span>. Tikėjimas žmonių bus silpnas, sverdė̃s, nesieks širdies nei proto. Iš ligos einant kažkaip sver̃dasi. <span class="explanation">tvirtai nesilaikyti, siūbuoti: </span> Dangtis bažnyčios sverdėja, žemė ir uolos pleišėja. <br/>2. <span class="explanation">eiti svirduliuojant: </span> Svérdėti pro duris. <br/>3. <span class="explanation">linkti svyruojant: </span> Šalia kelio šermukšnio šakos nuo tirštų raudonų kekių sverdėja žemyn. Medis nuo audrų prie vieškelio svérdįs. <br/>4. <span class="explanation">kybančiam vos laikytis: </span> Dideli lašai nekrisdami svérdėja petunijų taurelėse. Sverdėjo tokios snieginės debesų duknos, lyg visos žemės jūrios būtų pakilusios oran. <br/><b>atsvérdėti</b>. atsverdė́ti, atsver̃di, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">ateiti svyruojant, krypuojant į šonus: </span> Kailiaraugis atsverdėjo iš tamsos tuo pačiu tilto šonu, kur nebuvo galima nei prasilenkti, nei pasitraukti. Stenėdamos atsverdėjo peniukšlės [kiaulės]. <br/>2. <span class="explanation">atsilošti pasverdėjus: </span> Atsisverdė́jau ir nuslydau upėn nuo liepto. <br/><b>įsvérdėti</b>. įsverdė́ti, įsver̃di (įsver̃da. į̃sverda), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">įeiti svyruojant, krypuojant: </span> Įsverdi trobon įkaušęs Sebastijonas. <br/>2. <span class="explanation">įsisiūbuoti, įsilinguoti: </span> Įsisverdėję medžiai linko. <br/><b>išsvérdėti</b>. išsverdė́ti, išsver̃di (išsver̃da. ìšsverda), -ė́jo <span class="explanation">išeiti svyruojant, krypuojant: </span> Girti išsverdė́jo pro duris. <br/><b>nusvérdėti</b>. nusverdė́ti, nusver̃di (nusver̃da. nùsverda. -ė́ja), -ė́jo <span class="explanation">nueiti svyruojant, krypuojant: </span> Vargais negalais nusverdėjau laiptais. <br/><b>pasvérdėti</b>. pasverdė́ti, pasver̃di (pasver̃da, pàsverda), ­ė́jo<br/>1. <span class="explanation">netekti pusiausvyros, pakrypti į šalį: </span> Tik ūmai pajutau, kad kažin kas kietu daiktu taip skaudžiai sudavė man per nugarą, kad pasverdėjęs pargriuvau ant žemės. Pasvérdėjau, eidamas lieptu per Lazduoną, ir įkritau į vandenį. Pati eidama pasverdėjo ir su maišu akmenų įkrito į vandenį. Ei, gėriau gėriau, pasigėriau, į stakles sėdau, pasvérdėjau. Da nė pusės neišgėrė, nuo žirgelio pasverdėjo. Storulis gluosnis pasverdėjęs nuvirto. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką svyruoti, sverdėti. </span> <br/>3. <span class="explanation">šiek tiek paeiti svyruojant, sverdint. </span> <br/><b>parsvérdėti</b>. <span class="explanation">pareiti sverdint. </span> <br/><b>prisvérdėti</b>. prisverdė́ti, prisver̃di, -ė́jo <span class="explanation">prieiti svyruojant: </span> Led prisverdė́jo girtas prie stalo. <br/><b>susvérdėti</b>. susverdė́ti, susver̃di (-ė́ja. sùsverda), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">susvyruoti, netekti pusiausvyros: </span> Man silpnos kojos, led išlaiko, net sùsverdu kartais. Kai susverdė́jau, ir nepamačiau, kaip nušliaužiau žemyn. <br/>2. <span class="explanation">pradėti svyruoti. </span> <br/>3. <span class="explanation">sueiti svyruojant. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.