atsveikinti

.
svéikinti (-yti), -ina, -ino

1. žodžiu, raštu ar kokiu išoriniu ženklu reikšti gero linkėjimą, pagarbą, vertės pripažinimą ir pan.: Susitikęs jis mane svéikina iš tolo. Į svečius atejęs, svéikink visus. Mano svéikinamas jis neatsakė. Vienas kitą sveikinom metinių sukaktuvių. Kurio meto, ko jie čia dabar tave sveikina? – Naujųjų metų, vardadienio (vardinių). Pažįstami pirkliai ir kaimynai sveikino mane laimingai sugrįžus. Koks būtų donis Mažvydui, jei mes jį sveikintumėm giesme per Martyną! Ant ryto keltuvės, svéikina visi jaunūsius. Ir šiemet buvo atėję mūsų svéikyt, kasmet svéikina. Neužmiršk ją svéikinti nu manęs. Svéikink mano vardan. Jaunavedžius tuoj po vestuvių sveikina su skvernu (kad būtų turtingi, kad nebūtų bevaikiai) . Kai dešinį delną niežti – sveikins, kairį – duos pinigų. Berneliai, nū giedokiat, karaliūną sveikinkiat. Svéikin tėvelį balta rankele, o mane jauną – aukso žiedeliu. Atjoj zelnierius per žalią girelę, sveikin mergytę šviesiu kardeliu. Į svirnelį įeidamas, tetušelį sveikindamas: ar mun leisi dukrelę šį mylą rudenelį? Ei, svéikink, svéikink mane, mergužėlė. Brolis svéikys tave už rankelės. O jis sveikino juos prieteliškai. Ir jeigu sveikinate brolius tiktai jūsų, ką darote daugiaus prieš kitus? Jei kas ateit jūsump, o neatneša tą mokslą, nepriimkit jo namuosna ir nesveikinkit jo. Pempės svéikina pavasarį. Pasigirsta savotiški girgsėjimai – tai sveikina Žuvintą sugrįžę laukiai. Pareinu aną vakarą vėlai, pempės – gyvi gyvi – kad svéikina! Kur kokia liga yr, ir svéikina mane (dažnai sergu) . Man daugel pavasarių sveikinti teko. Teka, teka saulužėlė, sveikina laukus. Senas senas bočelis visų svéikinamas. Stovi ponaitis ant ežios, kas eina, tą sveikina. Mažai pažįstami, bet svéikinasi. Jis nesisvéikina nė su kuo. Svéikinas anuodu. Kariai sveikinasi, keldami rankas prie kepurių. Kits kitą ka ten svéikinsiavos, ka ten bučiuosiam! Jaunesnės seseres nesisvéikyk. Kap nueisi, tai visus svéikinkis, ė lopšy bus mažas broliukas, tai to nesisvéikinkie. Su Pana sveikinkias, tark: sveika, malonės pilna. Svéikinantis pirštai braška – būsme giminės. Per slenkstį nesisvéikink – susipyksi. Jei kairį delną niežti – gausi pinigų, jei dešinį – sveikinsiesi. vienas kitam linkėti sveikatos išgeriant: Muzikantai paėmė buteliuką, gėrė ir svéikinos.

2. reikšti pritarimą, džiaugsmą: Svéikinti naują sumanymą. Rankraštynuose sukauptų folkloro vertybių skelbimas yra sveikintinas dalykas.

3. atsisveikinti: Prisiartinę mano draugai ir bičiuliai pradėjo paskutinį kartą su manim sveikintis. O dabar sveikinuos nuog tavęs paskutinį kartą.

4. susižieduoti. .
antsvéikinti. užsveikinti. Tada Aleksandras Vilių antsveikino.
apsvéikinti. iš eilės pasveikinti (ppr. paduodant ranką): Anąsyk jis atėjo, apsvéikino visus, atsisėdo i šneka. Juozas atejo, visus apsvéikino ir atsisėdo. Tas Rauckio Antanas kai ateina, su visais apsisvéikina, pasišneka. Jau ji visus apsisvéikino, suspažino. Pala, apsisvéikinsiu visus, tada ažu stalo!
atsvéikinti.

1. atsakyti sveikinimu į pasveikinimą: Jis pasveikino, aš atsvéikinau, o pažint aš jo nepažįstu. Jaunikaitis galvos linktelėjimu jį atsveikino. Atsisveikinę ir atsveikinti išbėgo toliaus į jūres. Lietuviškai atsveikinti nustemba. Kaip pasveikinsi, teip tavi atsveikins.

2. atsiskiriant palinkėti viso gero: Jis, atsvéikinęs visus, iškako. Mateušas padarė. pietus didžius, idant ir mistrą savąjį pagerbtų, ir gentis savas atsveikintų. Atsisvéikinti nuo ko. Vaikai atsisvéikino su motina. Mirė su visu protu, atsisvéikino su visais. Teip jis, atsisvéikinęs su savo tėvais, išėjo ing tolimą kraštą. Jis juos atsisveikinęs nuėjo pas savo dėdę. Jau nuo pat ryto eina kaimynai pasižiūrėti mirusio ir atsisveikinti jo paskutinį kartą. Važiuosu drauge paskujį kartą atsisvéikyties. Atsisvéikino gražiai, atsibučiavo, i viskas. Einu vyrą atsisvéikyt. Kitas čia daugiau nebūdavo, vienus metus, ir atsisvéikindavo. An darželio reikia eit paverkaut [nuotakai],
rūtelės atsisvéikyt. Mirštąs laukininkas pro langą atsisvéikinas nū karvių, nū gyvolių. Neatsisvéikino nei tėvų, nei žmonos, nei nieko. Taip atsisvéikinęs, jis. iš urvos lapės išlindo. Sustoję pas vartus pagiedojo atsisveikinamą giesmę. Tas vaikas pasiėmė lazdą, atsisveikino tėvus ir išėjo svieto vandravoti. Nuo brolio atsisveikinęs, keliavo vėl namo. Grambuolys nurėpliojo, nieko neatsisveikinęs. Jis nuo manęs atstojo n'atsisvéikinęs. Nuėjo brolis atsisvéikyt žvėrių. Palauk, palauk, bernužėli, atsisvéikyt motynėlę. Atsisveikyk tėvą, motynėlę, brolį, sesulę, jauną mergelę. Reik atsisveikint rūtelių darželį. Šventys ant galvos žalias rūteles, atsisveikysim jaunas dieneles. Pakėlęs rankas, atsisveikino nuog jų. Atsisveikinę vieni su kitais, įėjome į laivą. Su akims nenoriu atsisvéikint [bežiūrėdamas televizorių]. Jam nelengva buvo atsisveikinti su savo ilgų metų priprastu darbu. Ne visi dūmikai ir ne visada gali išsyk atsisveikinti su tabaku. Karo metais Vilius galutinai atsisveikina su savo tautiniais įsitikinimais. Ilsisi kaip su spragilu atsisveikinęs. Atsisveikink ir gembes (daugiau negrįžk) . numirti.
su šiuõ pasáuliu atsisvéikinti; šį̃ svíetą atsvéikinti; . mirti: Kitas duonos nešėjas nuo nuovargio ar pikto žmogaus rankos atsisveikindavo su šiuo pasauliu.
išsvéikinti.

1. pasveikinti iš eilės: Jis ne visas išsveikino, tik katras pažino.

2. ištuštinti, geriant į sveikatą: Išsvéikinom dvi butelkas degtinės.
nusvéikinti. pasveikinti 1: Čia vestuvės yr, čia jaunūsius nusvéikino. Kaip sėda valgyt [kūčių],
visi nusibučiuoja, nusisvéikinas.
pasvéikinti.

1. žodžiu, raštu ar kokiu išoriniu ženklu palinkėti ko, pareikšti pagarbą, vertės pripažinimą ir pan.: Pasvéikink pažįstamus. Pasvéikink jį nuo manęs. Man labai malonu tamstą pasvéikinti savo namuose. Mano pasveikintas jis neatsveikino. Mus gražiai sutiko, pasvéikino su gėlėmis. Pasvéikink jį Naujųjų metų proga. Mums buvo pasakytas – jaunam seną pasvéikinti. Ji užeita prie manęs i mani tei linksmai pasvéikina. Ans norėjo tą mergaitę pasvéikinti, šnekina – ana nešneka. Gentys ir kaimynai, jau visi susibėgę ir jaunikį su marčia pasvéikinę dailiai, tuo gardžiai pavitot į Krizo sukvietė namą. Išvažiuodama [jaunoji] pasveikino darželį šiais žodžiais. Mažoji seselė bėga pasakyti, kad anos eitų brolio pasvéikinti. O kieno tie balti stalai, margi gražūs taurinėliai, pilni alučiaus pripildyti? – Gerti seselei, pasvéikytie! Visi mane pasveikino, duodami rankelę. Pasveikino jį karaliumi. Būk man širdingai pasvéikintas. Angelas. atėjo pasveikintų Mergos. Prancūzai buvo į butus įsilindę ir prūsams įtraukiant pradėjo jie juos su kulkoms pasveikinti. Kaip pasveikinsi, taip tave atsveikins. Daili mergelė, kas tik prie jos prieina, tas ją pasveikina. Pasisveikinau už rankų ir su vienu, ir su kitu ir atsisėdau ant vėjalaužio greta senelio. Jie gražiai už rankos pasisveikino ir pasikalbėjo. Ka parvažiuodavo, taip pat pasisvéikins, priims [jaunavedžius] antros pusės tėvai. Pasisvéikino par tvorą. Pasisvéikink, ranką paduok. Atejo, nė nepasisvéikino. O Dieve, duok mums, kad, sulaukę Naujmetį bei šventai pasidžiaugę, vėl susikviestumbim kaimyniškai pasisvéikint. Iš džiaugsmo pasisvéikino seserį, o užmiršo tą mergą. Kap tą pasisvéikinsi, tai mane pamirši. Pasisvéikino su savo broleliu. Kamug. tekini netekame, idant su gimdytojais pasveikintis galėtumbime. Su dviem pasisvéikink, su trečiu pasibučiuok.

2. pareikšti pritarimą, džiaugsmą: Lietuvos išvadavimą poetas pasveikino pakiliais eilėraščiais. [Kapitonas] atidavė mano prekes ir dar pasveikino taip stebuklingai išsigelbėjus nuo mirties. Ji pasvéikino jį laimėjus karą.

3. susveikinti
2.

3. sutikti smūgiu, užtvoti: Kap tik anta jo šoko, pasvéikino Pipiris smaką savo lazda, kad šešias galvas nukirto.
su saulelè pasisvéikinti pražysti: Dėkui Dievuliui, jau šiuosmet grikeliai tik spėj [o] su saulele pasisveikyt, o jau veseli (linksmi) atrodo.
prasvéikinti. pasveikinti 1: Būč ir nepažinęs, kad anas manęs neprasvéikinęs. Prasisvéikino man' priejęs kaimynas. Špokas atskrido, nutūpė an lango ir prasisvéikino poną.
prisisvéikinti

1. pasisveikinti: Prisisvéikina su visais. Tada anas prisisvéikino tėvą. Tėvas kap ateima, mergutes prisisvéikina. Nusiėmė sa [vo] kepurę ir prisisvéikino ingi tėvą. Atejęs prisisvéikins, prisijuoks. Prisisvéikino tik prilėkęs, žanduosna pabučiavo.

2. užsikrėsti sveikinantis: Sukaitęs prisisvéikins kaliavočių (šunvočių).

3. prisigerti (geriant į vienas kito sveikatą): Prisisvéikinom visi par šventes.
razsisvéikinti. atsveikinti
2. Dar menu, kap ateidė ir su manimi razsisvéikino ir razsibučiavo. Jau anys išvažiuoja, einam razsisvéikysim.
susvéikinti

1. pasveikinti, pagerbti sveikinant: Ana susvéikino (pasveikino) brolį. Susisvéikino be žodžių. Mes susisvéikinom, o šnekėtis nebuvo kada. Susitikom, susisvéikinom ir gražiai pasišnekėjom. Matau, kad gentys: susibučiavo, susisvéikino, palikau vienas – tešnekies. Gal jau pažįstami, kad susisvéikino. Įėjo tenai, susisvéikino su tuo pirkliu, o tas nepažįsta. Susisveikinusiu anuodu. Ir kaip buvo susisveikinę, ėjo anys būdona. vienam kitą pasveikinti, palinkėti sveikatos prieš išgeriant: Jiem tik paduok – nė nesusisvéikinę išgėrė. Pakelsim taures, susisveikinsim ir išgersim.

2. susižieduoti: Su kuomi susižadėti, susisvéikinti. Pakluso mergaitė ir susisveikino bei susižadėjo su Juliju.
užsvéikinti. pasveikinti 1: Kogi praėjai pro šalį kaip papykęs, nė neužsvéikinai. Išlipo karalius, kariuomenė jį užsvéikino. Vyskupas. jį pasitinkančiuosius užsveikindavo krikščionišku pasveikinimu. pasveikinti prieš išgeriant, užgerti: Piršlys pirmiausia su stikleliu užsveikindavo jaunosios tėvą, klausdamas, ar šis sutinka išleisti į marčias savo dukterį. Aš visus svečius noriu užsvéikyt. Pirma užsvéikina, o tik paskui geria.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atsveikinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x