atšukuoti

.
šukúoti, -úoja (-úona), -ãvo.

1. šukomis ar šepečiu tvarkyti, lyginti (plaukus): Esi supuręs, sušiuręs – šukúok galvą. Nešukúojama galva priutėja. Ir kasas šepečiu šukúojam. Tiek susvėlę plaukai, galva nešukúota. Į aukštą šukãvo plaukus tumet, kumet pynės į vieną pyną, sklydžio neskleidė. Plaukus, barzdą, galvą šukúoti. Kaselę šukãvo aukselio šukomi, aukselio šukomi, žaliu vynu gluodė. Šukúojte. Rasos veidą tau prausia, lino plaukus vėjelis šukuoja. Dirvas šukuoja vėjas rudeninis. Eglių viršūnės šukavo debesis. Sergu, pečius šaltis šukúoja (šiurpulys krečia) . Galvos nepaslinkdamas šukuoti spjauk kitam į akis (įpykęs įsikibs į plaukus ir nagais iškedens) . Aš galvą šukúojuos. Ji davė šukúotis. Merguta mazka, o jau šukúojas pati. Būdavo, kai tik ažsileidžia [saulė],
tai an kemsų matos – raganos šukuojas plaukus. Prauskis burnelę, šukuokis galvelę, gysim mudu, mergužėle, palšuosius jautelius. daryti šukuoseną, garbiniuoti, raityti (plaukus). .

2. valyti linų pluoštą šepečiu, braukti per šepečius: Pirmiausia [linus] išmina, tada išbraukia i šukúoja geležiniais šepečiais, paskui šeriniais. Sudžiausma linus, apversma, šukúosma su nagais. Tada linus šukúoja grebeniais medžiaginiais ir geležiniais. Motriškos šukúona [linus] su šepečiais. Kumet linus šukãvo par retesnius šepečius, iššukavo pakulas, par tankesnius – pašukas. Kai netikę linai, tai ką gi šukúosi – tik pakulas. Apibrukei [linus] – skubyk tas pakulas šukúot. Einu… šepečio pasiskolint linam šukúoteinos. Daug dirbta, daug šukúota, daug austa iš linų. Kai verpdavom, tai šukúodavom, o teip – žydui parduodavom. Toje kamaro [je] seselė baltus linelius šukãvo. Šukavaũ kanapę nuog marių krantelio. Linų šukúojamąjį binkį reik įsinešti. Linų šukúojamoji mašina. Šepetys buvo šerinis, aštrus, kietas, plačiai išsikėtusiu šukuojamuoju galu. Šukuotas pluoštas. Šukos linams šukuoti.

3. kedenti vilnas prieš verpiant, karšti: Seniau liuob patys numie vilnas su šepečiais šukúoti, dabar nebreik – yra vilnoms šukúoti mašinos. Vilnos buvo šukúojamos su tokiais mažais šepetukais. Kaip jau susipašė, ejom šukúoti. Nešukúotos vilnos – kas anos. Pri muno augimo nebuvo tų mašinų vilnoms šukúoti. Sesuo turėjo vilnų šukúojamą mašiną.

4. braukti, kirsti linų galvenas: Būdavo tokie karštuvai padaryti, šukúodavo tas galvutes. Šukúos tus linus, paskiaus tus sėmenis džiaus į pirtį, su ruliais ruliuos. Rytą, dar gerokai prieš auštant, su žibintu eidavom linų galvenų šukuoti.

5. valyti grandykle, šukomis (arklį, jautį, karvę): Man jaučiai reikėjo šukúot. Anas eidavo ant karalių arklių šukuot, tai jį ir vadino visi šėriku.

6. plūšinti, smaukti, šiaušti: Prastą bovelną skietas šukúoja.

7. kratant lyginti (ilginius šiaudus): Du pėdu surišam ir ant rankos pakabinam, o su antra ranka šukúojam [kūlius stogui dengti]. Kiši į mašiną, i šukúoja tuos pėdus [kūliams].

8. smarkiai mušti, pliekti: Kalvis kad paėmė jį šukuot lenciūgu! Kad neverksi čepčiuojama, verksi vyro šukuojama. Šukúoja kaip šunį netikusį.

9. barti, plūsti: O tu negražiausiais žodžiais vis mane šukúoji ir šukúoji. Kas negerai, tai prieš visus i šukúoja. Ima šukúot [žmona],
ko neprigaudau nieko [žuvų]. Šukúo [ja] i šukúo [ja] tą savo vyrą kaip ežis rupūžę.

10. engti, varginti, skriausti, išnaudoti: Tijūnas šukúodavo žmones rozu su urėdu. Tada mumis šukavo su normoms, su pryvolėms. Kad tos motinos nešukuotų, aš nieko nesakyčio. Kitą šukúodamas neilgai džiaugsies.

11. grobti, vogti: Kas kur tik gali, tas šukúoja.

12. nuodugniai žiūrinėti ieškant ko, pereinant tikrinti: Žandarai šukavo mišką. Jų nerado. Miškus dabar krečia, vienkiemius šukuoja… Kaip nusaugoti [besislapstantį] ?

13. sparčiai eiti: Jaunesnieji karininkai, anksčiau buvę tokie frantai, šukuoja dabar su visais pėsti. Už pervažos vieškelis, tai te tiesiai tiesiai galima šukúot pėsčiuke iki Kazliškio.

14. smarkiai, godžiai valgyti, ėsti, gerti: Prisitraukė bliūdą košės, kad ims šukúoti – beveizant vienas pats visą bliūdą košės paritino! Ligonas šukúo [ja] kaip jei sveikas. Tą medų anos. tik šukúo [ja] ! Nu, vyriukai, šukúokit (stiprinkitės) ! [Ožka] tik šukavo vis po pilną snukį. Anksti atsikeliu – gi darže karvė kad šukúoja! Šukúosi, kol turėsi; kai pristigsi, pakentėsi.

15. šiaip smarkiai, intensyviai ką daryti: Rytoj pradėsma šukúoti (pjauti) rugius, ba labai balti. Kad šukúoja bernai pievas, net švilpia! Kad pilia, kad šukúoja (groja) su armonika pašalėj! Velniai jį. šukuõs (smarkiai kamantinės) . Iš jo nieko nebus, kad tep šukúoja plaučiais (tankiai kvėpuoja) . Ale vat šukuoja (lyja) – kaip iš viedro! Aštuntą dešimtį [metų] benga šukúoti (gyventi) .
eĩti (išeĩti, nueĩti) šunų̃ šukúoti. būti niekam tikusiam, neturėti užsiėmimo: Gi pestijo pestijo tą vaiką, darbų jokių neišmokė, o dabar eis šunų šukuot. Netekai darbo, dabar galėsi eĩt šunų̃ šukúot. Nenori gyvęt, tai eĩsi šunų̃ šukúot. O tu eik, kur tu nori, šunų̃ šukúoti eĩk. Išẽjo sūnelis šunų̃ šukúot. Nuė̃jo šunų̃ šukúot (pradėjo elgetauti) .
káilį (kar̃tį, nùgarą) šukúoti. mušti, perti: Buvo tokie laikai, ka ponas i káilį šukãvo. Tėvai mūso nùgaras šukãvo, ka nezbitkytumiam. Kai girtas ateis, tai šukuõs kar̃tį. Penkioleka metų ištarnavau pri ūkininko, nùgarą šukãvo. Jeigut pamelavai, aš tau nùgarą šukúosiu.
per dantìs šukúoti pajuokti, pašiepti: Jis papratęs visus per dantìs šukúot.
prieš pláuką šukúoti kritikuoti: Vakar labai šukãvo prieš pláuką susirinkime.
[šlãpią] šùnį šukúoti atsidurti bėdoje, turėti vargo: Jeigu vakar būtų sugedę, būtum turėję šlãpią šùnį šukúot. Šukuok šunį ją ėmęs (jeigu ją vesi, būsi vargšas, nelaimingas) .
šunìs (šùnį, veršiùs) šukúoti užsiimti niekais: Tau tik šunìs šukúot (esi niekam tikęs) . O ką jau veiksi ateinančią savaitę, ar šùnį šukúosi? Su tokiu darbu gali eit veršių šukuot.
vė́jus šukúoti nieko neveikti: Ką mes gero suveikiam prastą dieną? Bet sau vėjus šukuojam, skvernais žemę šluojam.
vìlnas šukúoti (kam) kritikuoti, priekaištauti: Kritikas ima ieškoti, ko poeto knygoje nėra, ko poetas neparašė, ir už tai, ko nėra, ima šukuoti jam vilnas.
apšukúoti.

1. truputį pašukuoti, aplyginti (plaukus): Bobos ėmė Verikę ūdyti, kad savo jaunąjį parėdytų, skepetelį parištų, čiuprą apšukuotų. Dabar apšukuosiu tave, kad gražiau atrodytum. Tik apsišukuõs, apsišukuõs – vis gražinas! Išsitrinkau galvą, apsišukavaũ ir atsiguliau. aplyginti, apgraibstyti: Tu apšukúok vežimą, o aš pagrebosiu.

2. šukuojant visus apšvarinti, apvalyti: Utų kurkulėms, o nėr kas apšukúojąs vaikų.

3. kiek apibraukti šepečiu (linų pluoštą): Apbraukiam, apšukúojam [linus] geležiniais šepečiais, po tam šeriniais. Kap apšukúoja, tada ir verpia tuos linus. Būdavo, iki Visų šventų apsišukúojam [linus] ir paverpiam.

4. šukuojantis apkreikti (plaukais, gyviu): Neapšukúok kitų plaukais besišukuodamas. Neapšukúok sriubos – kas paskiau bevalgis.

5. apmušti, išperti: Jį turbūt kas gerai apšukãvo, kad net akys užtinę. Až liežiuvius kai apšukãvo per galvą, tai pames liežiuviaut.

6. įveikti, nugalėti: Tu savo kaimyną apšukúosi.
liežiuviù apšukúoti apkalbėti: Visą apylinkę [plepė] liežiuviù apšukúoja.
atšukúoti.

1. šukuojant atversti (plaukus): Čiuprynėlė aukštyn atšukúota. Plaukai be jokio perskyrimo buvo atšukuoti atgal.

2. nušukuoti 5: Pašukas biškį atšukúos, paskiau pakulas šukuos.

3. greitai ateiti: Atšukãvo namo rankoves žįsdamas (nieko negavęs) .
įšukúoti

1. dailiai susišukuoti: O dabar [jaunimas] insišukãvę, insbuvę. Vienaplaukė eina, insišukãvus visa. Kai bernas: tik insišukãvęs, apsitaisęs seniokas!

2. gerai įkirsti, užpliekti, užduoti: Tėvas, pasišlapinęs vadeles, kad inšukãvo savo dukteriai! Šitam katinui reikia gerai anšukúot, kad bijotų.

3. įveikti, nugalėti: Aš juos visus inšukúosiu (bylinėdamasis laimėsiu, jie atsidurs kalėjime) . Jis mus inšukuõs, tai inšukuõs (aploš) !
iššukúoti.

1. šukomis gerai išlyginti, sutvarkyti (plaukus): Ižšukuoju. Iššukúok man galvą. Bobutė mun galvą iššukãvo ir plaukus supynė. Kap vištos riebulais patepu, tai man auga [kasos],
ir iššukúot gerai. Iššukuos ans tau galvelę su savo nageliais. Negalima kaltūno nei kirpti, nei iššukuoti. Vėjas žoles iššukavo. Norėdamas, kad tau galvą iššukuotum, spjauk kitam į akį (į akis). Nebgaliu rankų aukštyn pakelti ir pati sau galvos išsišukúoti. Būdavo, išsišukuosi galvą tik nedėlio [je]. Nebegali pati išsišukúot (nori, kad kitas sušukuotų) ! Burnelę nusiprausiu, galvelę išsišukuosiu.

2. šukomis pašalinti iš galvos (plaukus, pleiskanas, gyvį ir kt): Iššukúok bluzgus iš galvos, kad neniežėtų galva. Ji tada ligi pusiaunakčio šukavosi prieš veidrodį, niekaip negalėdama iššukuoti visų spyglių ir samanėlių. Jei iššukuotus plaukus sudeginsi, tai krinta plaukai.

3. išvalyti šepečiu, grandykle: Iššukuoju drapanas. Išvalytus ir išdžiūvusius kilimus dažniausiai reikia iššukuoti. Tą kailį ištampo, tą vilną iškrato, iššukúoja. Iššukúok tu juos. visus, tai pamatysi, kaip lengva. Tą jų žirgą ir aš atsimenu: juodo plauko, gražiai iššukuotas, o vasaros šeštadieniais ežere išmaudytas. Kaip su šepečiu pilvą iššukúo [ja] [statmaliniai miltai]. Alus, sako, inkstus kaip šukuote su šepečiais iššukúo [ja],
o vyrai plempa.

4. išvalyti, išbraukyti (linų pluoštą): Būdavo medinių i geležinių šepečių, par tuos kaip iššukúoji, lieka grynas linelis. Su ėkelėms linus iššukúo [ja]. Išplaksma, iššukúosma i verpsma pakulas, linus. Negalima ir išbraukt, ir iššukúot šitų spalių. Šepečiu kap iššukúoja, linai blizga nat. Kab iššukúoji [kanapių pluoštą],
tai siūlas gražus. Linas, ką jis ilgiau guli iššukúotas, jis švelnesnis. Linus išsišukúot, susiverpt – tiek moku jau.

5. iškedenti, iškaršti (vilnas): Linai gerai verpti, gerai i vilnos y [ra],
ka gerai iššukuotos y [ra].

6. kratant išlyginti (ilginius šiaudus): Iššukúojam [kūlius stogui],
ka nebūtų tų maigų.

7. tam tikru padargu traukiant, grėbiant pašalinti, išvilkti ką išjudintą, iškeltą į paviršių: Krūmų akėčiomis kelmai išraunami, iššukuojami ir išpurtomos žemės.

8. einant nuodugniai išieškoti, iškrėsti, išžiūrinėti: Visą mišką iššukãvo – karvės nė padujų. Girią apsupo karinis dalinys, iššukavo kiekvieną brūzgyną. | Artimesnė mums erdvė yra nuodugniai iššukuota, ieškant joje žvaigždžių.
káilį (nùgarą, kùtnerių) iššukúoti. išperti, apkulti: Iššukúosma tavo seną káilį! Gerai iššukúok káilį, ir klausys. Kailis iššukuotas minkštesnis, o pati tykesnė. Iššukãvo kùtnerių vyrai, i daba kai vilna. Kai tu parsivesi kitą. matysi, kai tau nùgarą iššukuõs.
nušukúoti.

1. šukuojant pakreipti (plaukus): Plaukai jos žemy [n] nušukúoti kai vaiko.

2. iššukuoti
1. Nemožna nusišukavus plaukai mėtyt.

3. šukuojant pašalinti (plaukus, gyvį): Nušukãvo plaukus, nusmuko visa galva par gripus. Seniau moterys nušukuotus plaukus dėdavo ažantin. Tikt atsimink, kaip jis tave nuogą priėmė slūžyt ir kiek utėlių jis tau kasdien nušukãvo.

4. nuvalyti šepečiu, grandykle: Kur aš eisiu apsiplunksnavęs! Ateik mane nušukúot! Reiks žirgas šerti ir nušukuoti, reiks plieno kardą tankiai šveisti. Ankstie rytą atsikėliau ir nuejau į stainelę, nušukavau bėrus žirgus ir atguliau tarp žirgelių.

5. šepečiu išbraukti iš linų spalius ar pakulas: Ryšį linų brauksi brauksi, visos akys ažlempa, o tada do nušukuot par retąjį šepetį, par tankujį, o kad nori gražios drobės, tai šeriniu. Pìrmos, kai nušukúoja par medinius [šepečius],
tai pakulos, par geležinius – tai pašukos. Nušukúoji par gelžiniukus – paliekta gryni linai. Nušukavaũ žalią liną ir suverpiau plonas gijas. Su kalvaratu suverpsi, reik [linus] nusìšukuoti po pirma. Šukuojant linus per medinį šepetį nusišukuoja pirmosios pakulos.

6. nubraukti linų galvenas: Kaip nurausiam [linus],
parveš numie į reją, nušukuosiam tas galvas. Nurauna [linus],
nušukúoja, tada veža juos mirkyt. Paskiau tus nušukúotūsius [linus] vežė tujau į marką merkti. Rankiniais karštuvais nušukavus linų galvutes, kartelė būdavo atleidžiama, pėdelis išimamas ir į jo vietą dedamas kitas.

7. braukant nulyginti: Sienos buvo žmonių rūbais nušukúotos, kap obliais nuobliuotos. Kad užubraukė palei bezdus [mašiną] – kaip šluota nušukãvo! Lygiai sudėti, kaip nušukúoti žagai. aparti: Dabar visus laukus vienu traktorium nušukúoja.

8. gerai nuperti, nupliekti, primušti: Bepigu kelims vieną nušukúoti. Tokį velnį reik nūšukúoti. Tegu nušukuos dragūnas rykštėmis. Būsi nuolaidesnė. numušti, sumušti, sudaužyti: Nušukãv [o] kas zbonėlį nuog tvoros nakčia.

9. smarkiai išbarti: Antasią kad nušukavaũ!

10. nukamuoti, nuvarginti: Nūšukúodavo tave. kaip su geležiniais šepečiais.

11. apgrobti: Nušukãvo žmogų, ka nė vieno cento nebtura. Kas galėjo manyt, kad giminė giminę teip nušukuõs (brangiai paims) už tokį arklį!

12. nusigerti: Kurgi teip nusišukavaĩ?
káilį nušukúoti primušti: Kai nušukúosiu tau káilį, tai žinosi!
pašukúoti.

1. šukomis ar šepečiu kiek patvarkyti, palyginti plaukus: Pašukúoj bernuką. Duok man galvą: paieškosiu, pašukúosiu, ištrinksiu. Pašukavo man galvelę kietu erškėtėliu. Pasišukúok nor biškį, negi toks susivėlęs ir vaikščiosi. Paniežtėjo, pasišukúosiu galvą, daboju – utėlių [yra]. įstengti šukuoti: Teip susivėlė plaukai, kad led bepašukúoju.

2. šepečiu kiek gauti (pašukų): Kai sau, tai pašukėlių pašukúodavo kaldrom.

3. kiek pakaršti (vilnų): Pašukúok biškį vilnų, linų.

4. palyginti kratant: Pašukúodavo, pamušdavo šiaudus [stogui dengti].

5. pamušti, papliekti: Jį gerai pašukãvo. Ne be reikalo tave pašukuoti jis ketina.

6. prigriebti, išbarti: Už tai tave pašukuõs, matysi. Dabar pirminykas pašukuõs, kad pasivėlinot. Išsikvietė į svečius ir kad pašukãvo, tai pašukãvo!

7. daug godžiai pavalgyti, pašveisti. . įstengti daug suvalgyti: Ne kokia labai štuka, ale brat pašukúoja!
káilį pašukúoti primušti: Kap pašukãvo káilį, tai kap šilta vilna dar̃.
paršukúoti. greitai pareiti: Kitą kartą iš Palangai esu paršukãvusi.
péršukuoti. peršukúoti.

1. iš naujo šukomis sutvarkyti (plaukus): Reik páršukuoti, susivėlusi esi. Kur eini tokia apsikudlojusi – pársišukuok galvą.

2. kitaip sušukuoti (plaukus): Kaip gausi pačią, páršukuos tave – taip neisi susivėlęs.

3. perleisti per šepečius (linų pluoštą): Medinių šakaliukų buvo prismaigyta [šepečiuose],
daugiau par tuos paršukúoji [linus]. Linus péršukuoti. Tokie šepečiai buvo su cvekais, tai an tų šepečių péršukuojam [linus].

4. iš naujo, dar kartą perleisti per šepečius (linų pluoštą): Kad nori, ant smulkesnių [šepečių] péršukuoji [linus]. I da páršukuosi tą saujelę, ta tos būs pašukos. Kad norėsma drobei jau kraičiuo verpti plonai, ta tada liuobam dar vieną sykį páršukuosma.

5. kurį laiką valyti, šukuoti (arklį): Per nedėlaitę žirgytį šėriau, subatoje per dieną savo bėrą žirgytį aš peršukavau.

6. išlyginti kratant (ilginius šiaudus): Páršukavai, katrie susiglamžę [šiaudai],
ka išeitų sau.

7. iš eilės visus apmušti, aptalžyti.

8. iš eilės visus išbarti.

9. pakartotinai pereiti žiūrinėjant, ieškant ko: Ėjo ji į Medinų girią, kur dėdė Petras šešias savaites slapstėsi nuo policijos, šukavusios ir peršukavusios tada Medinas.

10. persivalgyti.
liežùviais péršukuoti iš eilės apkalbėti: Jo ypatybės tapė nuo tų dviejų moterų liežuvių gerai peršukuotos.
prašukúoti.

1. šukuojant (linus) pratrinti. . Rankas prasišukúoti.

2. kiaurai pereiti, išvaikščioti ko ieškant: Kiekgi to miškelio: grybautojai nuo pat ryto prašukúoja.

3. pragerti: Pinigų už karvę gavo ir prašukãvo. Gavo užu šulnio kasimą pinigų, tai ir prašukãvo.
prišukúoti

1. šukuojant priglausti, prispausti (plaukus): Jie nešioja plaukus kiek papūstus, ne prišukúotus. Plaukus nu sklydžio užleido ant kaktos ir glotniai prišukãvo. Našlė bus – paliko plaukus neprišukúotus (liko palaida plaukų sruoga) . Ėmęs nukirpk man tas geltonas bizas, prišukuok plaukus teip, kaip tujai nešioji. Karalienės [plaukai] prie smilkinių prišukuoti, atrodo lyg sukibę ir spindi saulėje. Vaikščiodamas ežys suglaudžia, tartum prisišukuoja spyglius.

2. pridaryti šukuosenų.

3. šukuojant privelti (plaukų): Prišukúotas šukas reik išvalyti. šukuojantis pririnkti, pridėti (iššukuotų plaukų): Šukuojant plaukus visuomet reikia dėt į vieną vietą – numirus bus ramu ilsėtis, jeigu turėsi prišukavus plaukų paduškėlę.

4. šukuojant gauti (pakulų): Brauktuvėm apgurina linus ir šukuoja geležiniais šepečiais, prišukúoja pakulų. Kap prišukúojam pakulų, padarom kuodelius, verpiam.

5. nušukuoti tam tikrą kiekį (linų, vilnų): Apie dvidešimt kapų prišukavaũ linų.

6. šukuojant (linus) priteršti, pridraikyti: Grinčia buvo prišukúota pakulų.

7. smarkiai primušti, prišveisti: Žmogus baisiai supyko ir pagriebęs kvailį teip prišukavo, kad šis vos ant mišką benuėjo.

8. pripjauti, prišienauti: Saulei tekant išeisi, lig kokiai dešimtai da papjautum – vežimą da prišukúotum.

9. sočiai privalgyti. .
sušukúoti.

1. šukuojant sutvarkyti (plaukus): Galvos plaukai nesušukúoti kaip kerplėša stovi. Sušukúoti atgal, į šalį. Plaukai aukštyn sušukúota. Vaiko galvelė sušukúota, suglostyta – gražu žiūrėt. Sušukãv [o] kasas. Nuprausk mano burnelę, sušukúokie galvelę. Pūs šiaurus vėjelis – sušukuos galvelę. Pusvalandžiui nepraslinkus išėjo jis visai nebe tas: angliškos medžiagos kostiumas, balta apykaklė, ūsai sušukuoti. | Bebras bebrienę, tarsi svečiuosna besiruošiant, suglosto, sušukuoja. Lygūs pėdai, kaip sušukuoti. Lygi žolelė pievose, tarytum sušukuota. Daili graži panelė, sušukuota galvelė. Graži panytė, sušukuota galvytė, vokiški rūbeliai, cimboliška šnekta. Susišukúok, baisiai susivėlęs esi. Kai pašlapini plaukus, tai da susišukúoji. Susišukúok čiupryną, dabar vaikštai susipudalojęs, kaip ką tik iš migio išlindęs. Ko vaikštai apskaltūnojus kaip ragana – susišukúot negali! I mo (man) nėr kada burnos nusipraust, susišukúot. Aš nueičia į svirnelį, susišukuočia sau galvelę. padaryti šukuoseną: Sušukuoti plaukus. Gražiai susišukãvęs. aplyginti, apdailinti: Sušukúosiu tą kūgelį paskui.

2. iššukuoti, nušukuoti (linus): Kap seniau linus sušukúojam, kuodelius padarom. Sušukúoja linus kaip plaukus geležiniais kabliais.

3. sukedenti, sukaršti (vilnas): Vilna šepečiais sušukuojama arba karštuvais. Vakar buvom miestelė [je],
vilnas sušukãvom.

4. nuvalyti grandykle (arklį): Arklys sušukuotas, pašertas.

5. godžiai suvalgyti: Lig pusryčiais pusę bakano duonos sušukãvo. Vakar ana sušukãvo visas bulves.
užšukúoti.

1. šukuojant užversti į viršų (plaukus). .

2. sušukuoti 1: Didelė galva, razsikrėtus, kap ėglis plaukai, nesuspynus, neažušukãvus. Da žmoniųjai vaikeliai da turi momulę, da kaseles ažšukúoja, kaseles ažpina. Gana puikiai pasirėdęs, bet dar puikiaus užsišukavęs plaukus.

3. šukuojant uždengti (plaukais): Taip užšukúo [ja],
užlygina, ka to nuplikimo nesuprasi. Senyvas viengungis su rūpestingai užšukuotu pliktelėjusiu pakaušiu.

4. šukuojantis ant savęs užsimesti: Šukavos ir užsišukãvos utikę.

5. uždirbti šukuojant linus.

6. užduoti, užkirsti: Būt siekęs razumo – būt gerai užšukãvęs per nugarą [lazda].

7. gerokai užvalgyti. .

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>šukúoti, </b>-úoja (-úona), -ãvo. <br/>1. <span class="explanation">šukomis ar šepečiu tvarkyti, lyginti (plaukus): </span> Esi supuręs, sušiuręs – šukúok galvą. Nešukúojama galva priutėja. Ir kasas šepečiu šukúojam. Tiek susvėlę plaukai, galva nešukúota. Į aukštą šukãvo plaukus tumet, kumet pynės į vieną pyną, sklydžio neskleidė. Plaukus, barzdą, galvą šukúoti. Kaselę šukãvo aukselio šukomi, aukselio šukomi, žaliu vynu gluodė. Šukúojte. Rasos veidą tau prausia, lino plaukus vėjelis šukuoja. Dirvas šukuoja vėjas rudeninis. Eglių viršūnės šukavo debesis. Sergu, pečius šaltis šukúoja <span class="explanation"> (šiurpulys krečia) </span>. Galvos nepaslinkdamas šukuoti spjauk kitam į akis <span class="explanation"> (įpykęs įsikibs į plaukus ir nagais iškedens) </span>. Aš galvą šukúojuos. Ji davė šukúotis. Merguta mazka, o jau šukúojas pati. Būdavo, kai tik ažsileidžia [saulė], tai an kemsų matos – raganos šukuojas plaukus. Prauskis burnelę, šukuokis galvelę, gysim mudu, mergužėle, palšuosius jautelius. <span class="explanation">daryti šukuoseną, garbiniuoti, raityti (plaukus). </span>. <br/>2. <span class="explanation">valyti linų pluoštą šepečiu, braukti per šepečius: </span> Pirmiausia [linus] išmina, tada išbraukia i šukúoja geležiniais šepečiais, paskui šeriniais. Sudžiausma linus, apversma, šukúosma su nagais. Tada linus šukúoja grebeniais medžiaginiais ir geležiniais. Motriškos šukúona [linus] su šepečiais. Kumet linus šukãvo par retesnius šepečius, iššukavo pakulas, par tankesnius – pašukas. Kai netikę linai, tai ką gi šukúosi – tik pakulas. Apibrukei [linus] – skubyk tas pakulas šukúot. Einu… šepečio pasiskolint linam šukúoteinos. Daug dirbta, daug šukúota, daug austa iš linų. Kai verpdavom, tai šukúodavom, o teip – žydui parduodavom. Toje kamaro [je] seselė baltus linelius šukãvo. Šukavaũ kanapę nuog marių krantelio. Linų šukúojamąjį binkį reik įsinešti. Linų šukúojamoji mašina. Šepetys buvo šerinis, aštrus, kietas, plačiai išsikėtusiu šukuojamuoju galu. Šukuotas pluoštas. Šukos linams šukuoti. <br/>3. <span class="explanation">kedenti vilnas prieš verpiant, karšti: </span> Seniau liuob patys numie vilnas su šepečiais šukúoti, dabar nebreik – yra vilnoms šukúoti mašinos. Vilnos buvo šukúojamos su tokiais mažais šepetukais. Kaip jau susipašė, ejom šukúoti. Nešukúotos vilnos – kas anos. Pri muno augimo nebuvo tų mašinų vilnoms šukúoti. Sesuo turėjo vilnų šukúojamą mašiną. <br/>4. <span class="explanation">braukti, kirsti linų galvenas: </span> Būdavo tokie karštuvai padaryti, šukúodavo tas galvutes. Šukúos tus linus, paskiaus tus sėmenis džiaus į pirtį, su ruliais ruliuos. Rytą, dar gerokai prieš auštant, su žibintu eidavom linų galvenų šukuoti. <br/>5. <span class="explanation">valyti grandykle, šukomis (arklį, jautį, karvę): </span> Man jaučiai reikėjo šukúot. Anas eidavo ant karalių arklių šukuot, tai jį ir vadino visi šėriku. <br/>6. <span class="explanation">plūšinti, smaukti, šiaušti: </span> Prastą bovelną skietas šukúoja. <br/>7. <span class="explanation">kratant lyginti (ilginius šiaudus): </span> Du pėdu surišam ir ant rankos pakabinam, o su antra ranka šukúojam [kūlius stogui dengti]. Kiši į mašiną, i šukúoja tuos pėdus [kūliams]. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai mušti, pliekti: </span> Kalvis kad paėmė jį šukuot lenciūgu! Kad neverksi čepčiuojama, verksi vyro šukuojama. Šukúoja kaip šunį netikusį. <br/>9. <span class="explanation">barti, plūsti: </span> O tu negražiausiais žodžiais vis mane šukúoji ir šukúoji. Kas negerai, tai prieš visus i šukúoja. Ima šukúot [žmona], ko neprigaudau nieko [žuvų]. Šukúo [ja] i šukúo [ja] tą savo vyrą kaip ežis rupūžę. <br/>10. <span class="explanation">engti, varginti, skriausti, išnaudoti: </span> Tijūnas šukúodavo žmones rozu su urėdu. Tada mumis šukavo su normoms, su pryvolėms. Kad tos motinos nešukuotų, aš nieko nesakyčio. Kitą šukúodamas neilgai džiaugsies. <br/>11. <span class="explanation">grobti, vogti: </span> Kas kur tik gali, tas šukúoja. <br/>12. <span class="explanation">nuodugniai žiūrinėti ieškant ko, pereinant tikrinti: </span> Žandarai šukavo mišką. Jų nerado. Miškus dabar krečia, vienkiemius šukuoja… Kaip nusaugoti [besislapstantį] ? <br/>13. <span class="explanation">sparčiai eiti: </span> Jaunesnieji karininkai, anksčiau buvę tokie frantai, šukuoja dabar su visais pėsti. Už pervažos vieškelis, tai te tiesiai tiesiai galima šukúot pėsčiuke iki Kazliškio. <br/>14. <span class="explanation">smarkiai, godžiai valgyti, ėsti, gerti: </span> Prisitraukė bliūdą košės, kad ims šukúoti – beveizant vienas pats visą bliūdą košės paritino! Ligonas šukúo [ja] kaip jei sveikas. Tą medų anos. tik šukúo [ja] ! Nu, vyriukai, šukúokit <span class="explanation"> (stiprinkitės) </span> ! [Ožka] tik šukavo vis po pilną snukį. Anksti atsikeliu – gi darže karvė kad šukúoja! Šukúosi, kol turėsi; kai pristigsi, pakentėsi. <br/>15. <span class="explanation">šiaip smarkiai, intensyviai ką daryti: </span> Rytoj pradėsma šukúoti <span class="explanation"> (pjauti) </span> rugius, ba labai balti. Kad šukúoja bernai pievas, net švilpia! Kad pilia, kad šukúoja <span class="explanation"> (groja) </span> su armonika pašalėj! Velniai jį. šukuõs <span class="explanation"> (smarkiai kamantinės) </span>. Iš jo nieko nebus, kad tep šukúoja plaučiais <span class="explanation"> (tankiai kvėpuoja) </span>. Ale vat šukuoja <span class="explanation"> (lyja) – </span> kaip iš viedro! Aštuntą dešimtį [metų] benga šukúoti <span class="explanation"> (gyventi) </span>. <br/><b> eĩti (išeĩti, nueĩti) šunų̃ šukúoti</b>. <span class="explanation">būti niekam tikusiam, neturėti užsiėmimo: </span> Gi pestijo pestijo tą vaiką, darbų jokių neišmokė, o dabar eis šunų šukuot. Netekai darbo, dabar galėsi eĩt šunų̃ šukúot. Nenori gyvęt, tai eĩsi šunų̃ šukúot. O tu eik, kur tu nori, šunų̃ šukúoti eĩk. Išẽjo sūnelis šunų̃ šukúot. Nuė̃jo šunų̃ šukúot <span class="explanation"> (pradėjo elgetauti) </span>. <br/><b>káilį (kar̃tį, nùgarą) šukúoti</b>. <span class="explanation">mušti, perti: </span> Buvo tokie laikai, ka ponas i káilį šukãvo. Tėvai mūso nùgaras šukãvo, ka nezbitkytumiam. Kai girtas ateis, tai šukuõs kar̃tį. Penkioleka metų ištarnavau pri ūkininko, nùgarą šukãvo. Jeigut pamelavai, aš tau nùgarą šukúosiu. <br/><b>per dantìs šukúoti</b> <span class="explanation">pajuokti, pašiepti: </span> Jis papratęs visus per dantìs šukúot. <br/><b>prieš pláuką šukúoti</b> <span class="explanation">kritikuoti: </span> Vakar labai šukãvo prieš pláuką susirinkime. <br/><b> [šlãpią] šùnį šukúoti</b> <span class="explanation">atsidurti bėdoje, turėti vargo: </span> Jeigu vakar būtų sugedę, būtum turėję šlãpią šùnį šukúot. Šukuok šunį ją ėmęs <span class="explanation"> (jeigu ją vesi, būsi vargšas, nelaimingas) </span>. <br/><b>šunìs (šùnį, veršiùs) šukúoti</b> <span class="explanation">užsiimti niekais: </span> Tau tik šunìs šukúot <span class="explanation"> (esi niekam tikęs) </span>. O ką jau veiksi ateinančią savaitę, ar šùnį šukúosi? Su tokiu darbu gali eit veršių šukuot. <br/><b>vė́jus šukúoti</b> <span class="explanation">nieko neveikti: </span> Ką mes gero suveikiam prastą dieną? Bet sau vėjus šukuojam, skvernais žemę šluojam. <br/><b>vìlnas šukúoti</b> (kam) <span class="explanation">kritikuoti, priekaištauti: </span> Kritikas ima ieškoti, ko poeto knygoje nėra, ko poetas neparašė, ir už tai, ko nėra, ima šukuoti jam vilnas. <br/><b>apšukúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">truputį pašukuoti, aplyginti (plaukus): </span> Bobos ėmė Verikę ūdyti, kad savo jaunąjį parėdytų, skepetelį parištų, čiuprą apšukuotų. Dabar apšukuosiu tave, kad gražiau atrodytum. Tik apsišukuõs, apsišukuõs – vis gražinas! Išsitrinkau galvą, apsišukavaũ ir atsiguliau. <span class="explanation">aplyginti, apgraibstyti: </span> Tu apšukúok vežimą, o aš pagrebosiu. <br/>2. <span class="explanation">šukuojant visus apšvarinti, apvalyti: </span> Utų kurkulėms, o nėr kas apšukúojąs vaikų. <br/>3. <span class="explanation">kiek apibraukti šepečiu (linų pluoštą): </span> Apbraukiam, apšukúojam [linus] geležiniais šepečiais, po tam šeriniais. Kap apšukúoja, tada ir verpia tuos linus. Būdavo, iki Visų šventų apsišukúojam [linus] ir paverpiam. <br/>4. <span class="explanation">šukuojantis apkreikti (plaukais, gyviu): </span> Neapšukúok kitų plaukais besišukuodamas. Neapšukúok sriubos – kas paskiau bevalgis. <br/>5. <span class="explanation">apmušti, išperti: </span> Jį turbūt kas gerai apšukãvo, kad net akys užtinę. Až liežiuvius kai apšukãvo per galvą, tai pames liežiuviaut. <br/>6. <span class="explanation">įveikti, nugalėti: </span> </span> Tu savo kaimyną apšukúosi. <br/><b> liežiuviù apšukúoti</b> <span class="explanation">apkalbėti: </span> Visą apylinkę [plepė] liežiuviù apšukúoja. <br/><b>atšukúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šukuojant atversti (plaukus): </span> Čiuprynėlė aukštyn atšukúota. Plaukai be jokio perskyrimo buvo atšukuoti atgal. <br/>2. nušukuoti 5: Pašukas biškį atšukúos, paskiau pakulas šukuos. <br/>3. <span class="explanation">greitai ateiti: </span> Atšukãvo namo rankoves žįsdamas <span class="explanation"> (nieko negavęs) </span>. <br/><b>įšukúoti</b><br/>1. <span class="explanation">dailiai susišukuoti: </span> O dabar [jaunimas] insišukãvę, insbuvę. Vienaplaukė eina, insišukãvus visa. Kai bernas: tik insišukãvęs, apsitaisęs seniokas! <br/>2. <span class="explanation">gerai įkirsti, užpliekti, užduoti: </span> Tėvas, pasišlapinęs vadeles, kad inšukãvo savo dukteriai! Šitam katinui reikia gerai anšukúot, kad bijotų. <br/>3. <span class="explanation">įveikti, nugalėti: </span> </span> Aš juos visus inšukúosiu <span class="explanation"> (bylinėdamasis laimėsiu, jie atsidurs kalėjime) </span>. Jis mus inšukuõs, tai inšukuõs <span class="explanation"> (aploš) </span> ! <br/><b>iššukúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šukomis gerai išlyginti, sutvarkyti (plaukus): </span> Ižšukuoju. Iššukúok man galvą. Bobutė mun galvą iššukãvo ir plaukus supynė. Kap vištos riebulais patepu, tai man auga [kasos], ir iššukúot gerai. Iššukuos ans tau galvelę su savo nageliais. Negalima kaltūno nei kirpti, nei iššukuoti. Vėjas žoles iššukavo. Norėdamas, kad tau galvą iššukuotum, spjauk kitam į akį (į akis). Nebgaliu rankų aukštyn pakelti ir pati sau galvos išsišukúoti. Būdavo, išsišukuosi galvą tik nedėlio [je]. Nebegali pati išsišukúot <span class="explanation"> (nori, kad kitas sušukuotų) </span> ! Burnelę nusiprausiu, galvelę išsišukuosiu. <br/>2. <span class="explanation">šukomis pašalinti iš galvos (plaukus, pleiskanas, gyvį ir kt): </span> Iššukúok bluzgus iš galvos, kad neniežėtų galva. Ji tada ligi pusiaunakčio šukavosi prieš veidrodį, niekaip negalėdama iššukuoti visų spyglių ir samanėlių. Jei iššukuotus plaukus sudeginsi, tai krinta plaukai. <br/>3. <span class="explanation">išvalyti šepečiu, grandykle: </span> Iššukuoju drapanas. Išvalytus ir išdžiūvusius kilimus dažniausiai reikia iššukuoti. Tą kailį ištampo, tą vilną iškrato, iššukúoja. Iššukúok tu juos. visus, tai pamatysi, kaip lengva. Tą jų žirgą ir aš atsimenu: juodo plauko, gražiai iššukuotas, o vasaros šeštadieniais ežere išmaudytas. Kaip su šepečiu pilvą iššukúo [ja] [statmaliniai miltai]. Alus, sako, inkstus kaip šukuote su šepečiais iššukúo [ja], o vyrai plempa. <br/>4. <span class="explanation">išvalyti, išbraukyti (linų pluoštą): </span> Būdavo medinių i geležinių šepečių, par tuos kaip iššukúoji, lieka grynas linelis. Su ėkelėms linus iššukúo [ja]. Išplaksma, iššukúosma i verpsma pakulas, linus. Negalima ir išbraukt, ir iššukúot šitų spalių. Šepečiu kap iššukúoja, linai blizga nat. Kab iššukúoji [kanapių pluoštą], tai siūlas gražus. Linas, ką jis ilgiau guli iššukúotas, jis švelnesnis. Linus išsišukúot, susiverpt – tiek moku jau. <br/>5. <span class="explanation">iškedenti, iškaršti (vilnas): </span> Linai gerai verpti, gerai i vilnos y [ra], ka gerai iššukuotos y [ra]. <br/>6. <span class="explanation">kratant išlyginti (ilginius šiaudus): </span> Iššukúojam [kūlius stogui], ka nebūtų tų maigų. <br/>7. <span class="explanation">tam tikru padargu traukiant, grėbiant pašalinti, išvilkti ką išjudintą, iškeltą į paviršių: </span> Krūmų akėčiomis kelmai išraunami, iššukuojami ir išpurtomos žemės. <br/>8. <span class="explanation">einant nuodugniai išieškoti, iškrėsti, išžiūrinėti: </span> Visą mišką iššukãvo – karvės nė padujų. Girią apsupo karinis dalinys, iššukavo kiekvieną brūzgyną. | Artimesnė mums erdvė yra nuodugniai iššukuota, ieškant joje žvaigždžių. <br/><b> káilį (nùgarą, kùtnerių) iššukúoti</b>. <span class="explanation">išperti, apkulti: </span> Iššukúosma tavo seną káilį! Gerai iššukúok káilį, ir klausys. Kailis iššukuotas minkštesnis, o pati tykesnė. Iššukãvo kùtnerių vyrai, i daba kai vilna. Kai tu parsivesi kitą. matysi, kai tau nùgarą iššukuõs. <br/><b>nušukúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šukuojant pakreipti (plaukus): </span> Plaukai jos žemy [n] nušukúoti kai vaiko. <br/>2. iššukuoti 1. Nemožna nusišukavus plaukai mėtyt. <br/>3. <span class="explanation">šukuojant pašalinti (plaukus, gyvį): </span> Nušukãvo plaukus, nusmuko visa galva par gripus. Seniau moterys nušukuotus plaukus dėdavo ažantin. Tikt atsimink, kaip jis tave nuogą priėmė slūžyt ir kiek utėlių jis tau kasdien nušukãvo. <br/>4. <span class="explanation">nuvalyti šepečiu, grandykle: </span> Kur aš eisiu apsiplunksnavęs! Ateik mane nušukúot! Reiks žirgas šerti ir nušukuoti, reiks plieno kardą tankiai šveisti. Ankstie rytą atsikėliau ir nuejau į stainelę, nušukavau bėrus žirgus ir atguliau tarp žirgelių. <br/>5. <span class="explanation">šepečiu išbraukti iš linų spalius ar pakulas: </span> Ryšį linų brauksi brauksi, visos akys ažlempa, o tada do nušukuot par retąjį šepetį, par tankujį, o kad nori gražios drobės, tai šeriniu. Pìrmos, kai nušukúoja par medinius [šepečius], tai pakulos, par geležinius – tai pašukos. Nušukúoji par gelžiniukus – paliekta gryni linai. Nušukavaũ žalią liną ir suverpiau plonas gijas. Su kalvaratu suverpsi, reik [linus] nusìšukuoti po pirma. Šukuojant linus per medinį šepetį nusišukuoja pirmosios pakulos. <br/>6. <span class="explanation">nubraukti linų galvenas: </span> Kaip nurausiam [linus], parveš numie į reją, nušukuosiam tas galvas. Nurauna [linus], nušukúoja, tada veža juos mirkyt. Paskiau tus nušukúotūsius [linus] vežė tujau į marką merkti. Rankiniais karštuvais nušukavus linų galvutes, kartelė būdavo atleidžiama, pėdelis išimamas ir į jo vietą dedamas kitas. <br/>7. <span class="explanation">braukant nulyginti: </span> Sienos buvo žmonių rūbais nušukúotos, kap obliais nuobliuotos. Kad užubraukė palei bezdus [mašiną] – kaip šluota nušukãvo! Lygiai sudėti, kaip nušukúoti žagai. <span class="explanation">aparti: </span> Dabar visus laukus vienu traktorium nušukúoja. <br/>8. <span class="explanation">gerai nuperti, nupliekti, primušti: </span> Bepigu kelims vieną nušukúoti. Tokį velnį reik nūšukúoti. Tegu nušukuos dragūnas rykštėmis. Būsi nuolaidesnė. <span class="explanation">numušti, sumušti, sudaužyti: </span> Nušukãv [o] kas zbonėlį nuog tvoros nakčia. <br/>9. <span class="explanation">smarkiai išbarti: </span> Antasią kad nušukavaũ! <br/>10. <span class="explanation">nukamuoti, nuvarginti: </span> Nūšukúodavo tave. kaip su geležiniais šepečiais. <br/>11. <span class="explanation">apgrobti: </span> Nušukãvo žmogų, ka nė vieno cento nebtura. Kas galėjo manyt, kad giminė giminę teip nušukuõs <span class="explanation"> (brangiai paims) </span> už tokį arklį! <br/>12. <span class="explanation">nusigerti: </span> Kurgi teip nusišukavaĩ? <br/><b> káilį nušukúoti</b> <span class="explanation">primušti: </span> </span> Kai nušukúosiu tau káilį, tai žinosi! <br/><b>pašukúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šukomis ar šepečiu kiek patvarkyti, palyginti plaukus: </span> Pašukúoj bernuką. Duok man galvą: paieškosiu, pašukúosiu, ištrinksiu. Pašukavo man galvelę kietu erškėtėliu. Pasišukúok nor biškį, negi toks susivėlęs ir vaikščiosi. Paniežtėjo, pasišukúosiu galvą, daboju – utėlių [yra]. <span class="explanation">įstengti šukuoti: </span> Teip susivėlė plaukai, kad led bepašukúoju. <br/>2. <span class="explanation">šepečiu kiek gauti (pašukų): </span> Kai sau, tai pašukėlių pašukúodavo kaldrom. <br/>3. <span class="explanation">kiek pakaršti (vilnų): </span> Pašukúok biškį vilnų, linų. <br/>4. <span class="explanation">palyginti kratant: </span> Pašukúodavo, pamušdavo šiaudus [stogui dengti]. <br/>5. <span class="explanation">pamušti, papliekti: </span> Jį gerai pašukãvo. Ne be reikalo tave pašukuoti jis ketina. <br/>6. <span class="explanation">prigriebti, išbarti: </span> Už tai tave pašukuõs, matysi. Dabar pirminykas pašukuõs, kad pasivėlinot. Išsikvietė į svečius ir kad pašukãvo, tai pašukãvo! <br/>7. <span class="explanation">daug godžiai pavalgyti, pašveisti. </span>. <span class="explanation">įstengti daug suvalgyti: </span> Ne kokia labai štuka, ale brat pašukúoja! <br/><b> káilį pašukúoti</b> <span class="explanation">primušti: </span> </span> Kap pašukãvo káilį, tai kap šilta vilna dar̃. <br/><b>paršukúoti</b>. <span class="explanation">greitai pareiti: </span> Kitą kartą iš Palangai esu paršukãvusi. <br/><b>péršukuoti</b>. peršukúoti. <br/>1. <span class="explanation">iš naujo šukomis sutvarkyti (plaukus): </span> Reik páršukuoti, susivėlusi esi. Kur eini tokia apsikudlojusi – pársišukuok galvą. <br/>2. <span class="explanation">kitaip sušukuoti (plaukus): </span> Kaip gausi pačią, páršukuos tave – taip neisi susivėlęs. <br/>3. <span class="explanation">perleisti per šepečius (linų pluoštą): </span> Medinių šakaliukų buvo prismaigyta [šepečiuose], daugiau par tuos paršukúoji [linus]. Linus péršukuoti. Tokie šepečiai buvo su cvekais, tai an tų šepečių péršukuojam [linus]. <br/>4. <span class="explanation">iš naujo, dar kartą perleisti per šepečius (linų pluoštą): </span> Kad nori, ant smulkesnių [šepečių] péršukuoji [linus]. I da páršukuosi tą saujelę, ta tos būs pašukos. Kad norėsma drobei jau kraičiuo verpti plonai, ta tada liuobam dar vieną sykį páršukuosma. <br/>5. <span class="explanation">kurį laiką valyti, šukuoti (arklį): </span> Per nedėlaitę žirgytį šėriau, subatoje per dieną savo bėrą žirgytį aš peršukavau. <br/>6. <span class="explanation">išlyginti kratant (ilginius šiaudus): </span> Páršukavai, katrie susiglamžę [šiaudai], ka išeitų sau. <br/>7. <span class="explanation">iš eilės visus apmušti, aptalžyti. </span> <br/>8. <span class="explanation">iš eilės visus išbarti. </span> <br/>9. <span class="explanation">pakartotinai pereiti žiūrinėjant, ieškant ko: </span> Ėjo ji į Medinų girią, kur dėdė Petras šešias savaites slapstėsi nuo policijos, šukavusios ir peršukavusios tada Medinas. <br/>10. <span class="explanation">persivalgyti. </span> <br/><b> liežùviais péršukuoti</b> <span class="explanation">iš eilės apkalbėti: </span> Jo ypatybės tapė nuo tų dviejų moterų liežuvių gerai peršukuotos. <br/><b>prašukúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šukuojant (linus) pratrinti. </span>. Rankas prasišukúoti. <br/>2. <span class="explanation">kiaurai pereiti, išvaikščioti ko ieškant: </span> Kiekgi to miškelio: grybautojai nuo pat ryto prašukúoja. <br/>3. <span class="explanation">pragerti: </span> Pinigų už karvę gavo ir prašukãvo. Gavo užu šulnio kasimą pinigų, tai ir prašukãvo. <br/><b>prišukúoti</b><br/>1. <span class="explanation">šukuojant priglausti, prispausti (plaukus): </span> Jie nešioja plaukus kiek papūstus, ne prišukúotus. Plaukus nu sklydžio užleido ant kaktos ir glotniai prišukãvo. Našlė bus – paliko plaukus neprišukúotus <span class="explanation"> (liko palaida plaukų sruoga) </span>. Ėmęs nukirpk man tas geltonas bizas, prišukuok plaukus teip, kaip tujai nešioji. Karalienės [plaukai] prie smilkinių prišukuoti, atrodo lyg sukibę ir spindi saulėje. Vaikščiodamas ežys suglaudžia, tartum prisišukuoja spyglius. <br/>2. <span class="explanation">pridaryti šukuosenų. </span> <br/>3. <span class="explanation">šukuojant privelti (plaukų): </span> Prišukúotas šukas reik išvalyti. <span class="explanation">šukuojantis pririnkti, pridėti (iššukuotų plaukų): </span> Šukuojant plaukus visuomet reikia dėt į vieną vietą – numirus bus ramu ilsėtis, jeigu turėsi prišukavus plaukų paduškėlę. <br/>4. <span class="explanation">šukuojant gauti (pakulų): </span> Brauktuvėm apgurina linus ir šukuoja geležiniais šepečiais, prišukúoja pakulų. Kap prišukúojam pakulų, padarom kuodelius, verpiam. <br/>5. <span class="explanation">nušukuoti tam tikrą kiekį (linų, vilnų): </span> Apie dvidešimt kapų prišukavaũ linų. <br/>6. <span class="explanation">šukuojant (linus) priteršti, pridraikyti: </span> Grinčia buvo prišukúota pakulų. <br/>7. <span class="explanation">smarkiai primušti, prišveisti: </span> Žmogus baisiai supyko ir pagriebęs kvailį teip prišukavo, kad šis vos ant mišką benuėjo. <br/>8. <span class="explanation">pripjauti, prišienauti: </span> Saulei tekant išeisi, lig kokiai dešimtai da papjautum – vežimą da prišukúotum. <br/>9. <span class="explanation">sočiai privalgyti. </span>. <br/><b>sušukúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šukuojant sutvarkyti (plaukus): </span> Galvos plaukai nesušukúoti kaip kerplėša stovi. Sušukúoti atgal, į šalį. Plaukai aukštyn sušukúota. Vaiko galvelė sušukúota, suglostyta – gražu žiūrėt. Sušukãv [o] kasas. Nuprausk mano burnelę, sušukúokie galvelę. Pūs šiaurus vėjelis – sušukuos galvelę. Pusvalandžiui nepraslinkus išėjo jis visai nebe tas: angliškos medžiagos kostiumas, balta apykaklė, ūsai sušukuoti. | Bebras bebrienę, tarsi svečiuosna besiruošiant, suglosto, sušukuoja. Lygūs pėdai, kaip sušukuoti. Lygi žolelė pievose, tarytum sušukuota. Daili graži panelė, sušukuota galvelė. Graži panytė, sušukuota galvytė, vokiški rūbeliai, cimboliška šnekta. Susišukúok, baisiai susivėlęs esi. Kai pašlapini plaukus, tai da susišukúoji. Susišukúok čiupryną, dabar vaikštai susipudalojęs, kaip ką tik iš migio išlindęs. Ko vaikštai apskaltūnojus kaip ragana – susišukúot negali! I mo <span class="explanation"> (man) </span> nėr kada burnos nusipraust, susišukúot. Aš nueičia į svirnelį, susišukuočia sau galvelę. <span class="explanation">padaryti šukuoseną: </span> Sušukuoti plaukus. Gražiai susišukãvęs. <span class="explanation">aplyginti, apdailinti: </span> Sušukúosiu tą kūgelį paskui. <br/>2. <span class="explanation">iššukuoti, nušukuoti (linus): </span> Kap seniau linus sušukúojam, kuodelius padarom. Sušukúoja linus kaip plaukus geležiniais kabliais. <br/>3. <span class="explanation">sukedenti, sukaršti (vilnas): </span> Vilna šepečiais sušukuojama arba karštuvais. Vakar buvom miestelė [je], vilnas sušukãvom. <br/>4. <span class="explanation">nuvalyti grandykle (arklį): </span> Arklys sušukuotas, pašertas. <br/>5. <span class="explanation">godžiai suvalgyti: </span> Lig pusryčiais pusę bakano duonos sušukãvo. Vakar ana sušukãvo visas bulves. <br/><b>užšukúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šukuojant užversti į viršų (plaukus). </span>. <br/>2. sušukuoti 1: Didelė galva, razsikrėtus, kap ėglis plaukai, nesuspynus, neažušukãvus. Da žmoniųjai vaikeliai da turi momulę, da kaseles ažšukúoja, kaseles ažpina. Gana puikiai pasirėdęs, bet dar puikiaus užsišukavęs plaukus. <br/>3. <span class="explanation">šukuojant uždengti (plaukais): </span> Taip užšukúo [ja], užlygina, ka to nuplikimo nesuprasi. Senyvas viengungis su rūpestingai užšukuotu pliktelėjusiu pakaušiu. <br/>4. <span class="explanation">šukuojantis ant savęs užsimesti: </span> Šukavos ir užsišukãvos utikę. <br/>5. <span class="explanation">uždirbti šukuojant linus. </span> <br/>6. <span class="explanation">užduoti, užkirsti: </span> Būt siekęs razumo – būt gerai užšukãvęs per nugarą [lazda]. <br/>7. <span class="explanation">gerokai užvalgyti. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.