šniõkti, -ia, -ė. šniokšti:
1. Ė pavasarį gi ramu: [v] anduo tik šniõkia, tik ūžia. Pakeliu akis, medžiai tik šniõkia, tik sukas. Kolei davažiavau miestan, tai jau ratai gerai šniõkė. Lyja, net šniõkia. Einu per atšlaimą – kas tę svirne šniõkia? – Uzbonas bačkytelę pasiritęs plaka. | Ažmigęs, šniõkia televizorius vienas. Tik šniõkia [bitės liepoje].
2. Šniõkia boba suvis. Ir darbą darydami šniõkiam, ir miegodami šniõkiam. Kogi tu teip šniokì, ar kas atsiveja?! Kiaulė raudonoja serga – tik šniõkia visa. Po dideliam šalčiui, kai atsimėtėjo, net šunes šniõkia. Šniõkia kai vežimą veždamas. Šniokia kai arklys. Ko šniokì kap debesys.
3. šniokšti 4: [V] andenį pilia an krosnies [pirtyje],
niekas nešniõkia, garo nėr. Jau verda, a teip šniõkia?
4. pukšėti rūgstant.
atšniõkti, -ia, àtšniokė. atšniokšti:
1. Ar matai, vaike, debesis atšniõkia, šieną sulis.
2. Žiūrėk, jau ir Jonienė atšniõkia prieš kalną.
įšniõkti, -ia, į̃šniokė. įšniokšti.
užsišniõkti, -ia, užsìšniokė pritrūkti oro, uždusti, pailsti: Aždusau, ažsìšniokiau, paki atejau. Senas greit ažsišniõkia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.